Valstybės sekretorius Antonijus J. Blinkenas ketina pasikalbėti su pontifiku apie bendras vertybes ir idėjas – kovą su klimato kaita, prekyba žmonėmis, smurtu ir rasizmu. Tačiau susitikimo aplinkybės – ne itin malonios. Popiežius Pranciškus susirėmė su konservatyvių JAV katalikų vyskupų grupe, norinčia atimti kataliko vardą iš prezidento Joe Bideno.
Los Andželo arkivyskupo Jose H. Gomezo vadovaujama vyskupų dauguma šio mėnesio pradžioje balsavo už dokumento, kuris dar turi būti patvirtintas, įsigaliojimą. Toks nuosprendis panaikintų galimybę priimti Šv.Komunijos sakramentą J.Bidenui ir kitiems katalikų politikams, palaikantiems reprodukcinės teises, įskaitant teisę į abortą, pažeidžiančias bažnytines doktrinas.
J.Gomezas, pradėjęs kovą prieš J.Bideną dar sausio mėnesį, netrukus po inauguracijos dienos, įsitikinęs, prezidentas „įsipareigojo vykdyti tam tikrą politiką, kuri skatintų moralines blogybes.“
J.Bidenas yra tik antrasis Romos katalikas, išrinktas JAV prezidentu po Johno F.Kennedy, ir, be abejo, yra vienas pamaldžiausių prezidentų istorijoje. Jis reguliariai lankosi bažnyčioje, kartais ir šeštadienį, ir sekmadienį, į daugelį viešų renginių įtraukia kunigus ar cituoja Šventąjį Raštą.
Popiežius Pranciškus JAV katalikų vyskupų konferencijai aiškiai liepė atidėti Šv.Komunijos dokumentą, sakydamas, kad reikia daugiau laiko problemoms išnagrinėti. Iš pradžių grupė ignoravo popiežių, tačiau vėliau pranešė, kad dokumentas nebus aiškiai nukreiptas į politikus.
Ši tema nėra teritorija, į kurią norėtų bristi A.Blinkenas.
„Jungtinės Valstijos ir Šventasis Sostas labai glaudžiai bendradarbiauja, – prieš A.Blinkeno kelionę trumpai kalbėjo valstybės sekretoriaus patarėjas Europai Philipas Reekeris, kruopščiai išvengdamas klausimų dėl ginčo su vyskupais. – Ir kartu mes ieškome taikių sprendimų daugybei krizių visame pasaulyje.“
Jis pažymėjo, kad Vatikano diplomatų tinklas bei praktinė patirtis konkuruoja tik su JAV ir jis yra ypač veiksmingas judėjime prieš klimato kaitą. Dėl to Pranciškus dažnai vadinamas žaliuoju popiežiumi.
„Jo Šventenybė popiežius Pranciškus parodė ilgalaikę lyderystę reikalaujant spręsti klimato krizę, todėl norėčiau tai pabrėžti, – teigė P.Reekeris. – Jis pakvietė politinius lyderius ir pilietinę visuomenę rūpintis aplinka, o bendradarbiavimas su JAV ir Šventuoju Sostu laikomas galimybe pakelti šalių kolektyvinius užmojus ir spręsti klimato krizę didinant ir įgyvendinant nacionalinius išmetamus teršalus mažinimo tikslus.“
Paskutinį kartą JAV valstybės sekretorius į Vatikaną vyko 2020 m. Rugsėjį. Pranciškus nesuteikė auditorijos tuometiniam valstybės sekretoriui Michaelui R. Pompeo.
Prieš atvykdamas M.Pompeo prieš popiežių nukreiptame žurnale paskelbė savo esė, kritiškai vertinančią popiežių už santykius su Kinija.
Vatikanas visada atsargiai žvelgė į Kiniją, norėdamas suteikti galimybę Katalikų Bažnyčiai joje veikti, o tai reiškė visišką kritikos atsisakymą komunistų partijai. M.Pompeo kritikavo šią poziciją, A.Blinkeno komanda viešai nepareiškė nuomonės, kurią pusę palaiko.
Eucharistija arba Šv.Komunija yra vienas svarbiausių sakramentų Katalikų Bažnyčioje.
J.Bideno namų parapija Delaveryje leidžia jam priimti Šv.Komuniją, o Vašingtono arkivyskupas kardinolas Wiltonas Gregory tikino, kad jis tikrai neuždraus prezidentui jos priimti.
Tačiau JAV katalikų bažnyčia, kaip ir visa šalis, yra stipriai susiskaldžiusi. Konservatorių vyskupai nusiteikę priešiškai, teigdami, kad lyderis, palaikantis abortų teises, be kitų klausimų, nėra „bendrystėje“ su bažnyčia ir todėl neturėtų dalyvauti jos švenčiausiose apeigose.
Tie patys vyskupai iš esmės užmerkė akis į tai, kad buvęs prezidentas Donaldas Trumpas niekino religines vertybes, nes jie palankiai vertino jo norą vykdyti konservatyvią socialinę darbotvarkę.
Vis dėlto nepaprastai svarbu, kad Amerikos vyskupai taip atvirai ignoruoja popiežiaus Pranciškaus raginimą. Šventasis Sostas rašė vyskupams sakydamas, kad jų siekimas Šv.Komunijos dokumento taps „nesantaikos, o ne vienybės šaltiniu“.
Argentinoje gimęs Pranciškus, pirmasis popiežius iš Pietų ir Šiaurės Amerikų, yra kilęs iš jėzuitų auklėjimo ir yra socialiai liberalesnis nei jo pirmtakai. Jis dažniau kalba apie socialines problemas, tokias kaip klimato kaita ir skurdas nei „miegamojo problemas“ – tokias kaip gėjų santuoka, abortai ir kontracepcija.
Parengta pagal „Los Angeles Times“ inf.
