Praeitą mėnesį E. Macronas paskelbė, kad Prancūzijos karinis vaidmuo šiame regione bus toliau mažinamas, ir argumentavo, kad prancūzų pajėgos nebeatitinka vietos poreikių. Prancūzijos pajėgos „Barkhane“ („Barchanas“), veikiančios Malyje, Čade, Nigeryje, Burkina Fase ir Mauritanijoje, taip pat susidūrė su kai kurių afrikiečių pasipriešinimu.
Penktadienį po derybų su susijusių Afrikos valstybių lyderiais E. Macronas paskelbė, kad ilguoju laikotarpiu Prancūzija paliks regione 2,5–3 tūkst. karių. Dabartinį prancūzų kontingentą sudaro 5 tūkst. karių.
„Atliksime tai etapais“, – aiškino E. Macronas. Prezidentas pridūrė, kad per ateinantį pusmetį bus susitelkta į „Barchane“ misijos užbaigimą ir pajėgų pertvarkymą.
Prancūzijos kariai Malyje veikia nuo 2013 metų. Šios pajėgos buvo pasiųstos kautis su islamo ekstremistais, perėmusiais kontrolę daugelyje šiaurės Malio miestų. Pirminę operaciją „Serval“ („Servalas“) vėliau pakeitė „Barkhane“, ši misija buvo išplėsta įtraukiant kitas šalis ir dedant pastangas stabilizuoti platesnį Sachelio regioną.
Tačiau islamistų kovotojai ir toliau rengė pražūtingas atakas prieš juos besistengiančias įveikti pajėgas ir vis dažniau – prieš civilius.
Sausį šimtai žmonių buvo nužudyti per virtinę išpuolių prieš kaimus, esančius prie Nigerio ir Malio sienos.
Sachelio šalių vyriausybės gyrė Prancūzijos karinę pagalbą, bet kai kurie kritikai tvirtino, kad šios operacijos yra Prancūzijos kolonijinio valdymo regione atgarsiai.
