Šiomis derybomis tęsiamas strateginis dialogas, užmegztas praėjusį mėnesį tame pačiame Šveicarijos mieste per pirmąjį rusų vadovo Vladimiro Putino ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimą.
Trečiadienio susitikimas vyksta už uždarų durų, jo nenušviečia žiniasklaida.
Derybos, kurioms vadovauja JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman ir Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. Susitikimas tikriausiai truks visą dieną.
Maskva ir Vašingtonas nepuoselėja didelių lūkesčių ir nesitiki jokių įspūdingų rezultatų iš pastarojo susitikimo, lygiai kaip ir iš birželio 16-ąją įvykusių prezidentų derybų.
Per derybas planuojama aptarti keblų ginklų kontrolės klausimą, o amerikiečių delegacijoje taip pat dalyvaus Bonnie Jenkins, neseniai patvirtinta kaip valstybės sekretoriaus pavaduotoja, atsakinga už ginklų kontrolę.
„Per šį dialogą siekiame padėti pagrindą būsimoms ginklų kontrolės ir rizikos mažinimo priemonėms“, – sakoma JAV valstybės departamento pranešime.
S. Riabkovas savo ruožtu Rusijos naujienų agentūroms antradienį sakė, kad šios derybos leis Maskvai „suprasti, kiek rimtas yra mūsų JAV kolegų nusiteikimas kalbant apie koncentruoto, energingo dialogo dėl strateginio stabilumo užmezgimą“.
Tačiau jis pridūrė: „Dabar nekelčiau lūkesčių kartelės.“
Įtempti santykiai
Derybos rengiamos tvyrant įtampai dvišaliuose santykiuose keliose srityse, o Vašingtonui perspėjant Maskvą, kad gali imtis atsakomųjų veiksmų daugėjant kibernetinių atakų, per kurias reikalaujama išpirkų ir dauguma kurių, JAV pareigūnų teigimu, vykdomos iš Rusijos.
Maskva neigia savo atsakomybę.
J. Bidenas antradienį išsakė susirūpinimą dėl pastaruoju metu padažnėjusių kibernetinių atakų, įskaitant išpirkos reikalaujančių virusų (angl. ransomware) atakas.
Jis taip pat apkaltino Rusijos vadovą siekiu sutrikdyti 2022-ųjų Kongreso rinkimus skleidžiant „dezinformaciją“.
„Tai aiškus mūsų suvereniteto pažeidimas“, – kalbėjo jis ir pažėrė aštrios kritikos Rusijos prezidentui.
V. Putinas turi „tikrą problemą, jis vadovauja ekonomikai, turinčiai branduolinių ginklų ir nieko daugiau“, sakė J. Bidenas.
„Jis žino, kad popieriai prasti, todėl, mano požiūriu, jis dar pavojingesnis“, – kalbėjo prezidentas.
Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas po šių pareiškimų trečiadienį sakė, kad Rusija vargu ar gali pavadinti JAV partnerėmis, greičiau – oponentėmis.
Jis pažymėjo, kad, „deja, kol kas neturime nei kokių nors partneriškų programų, nei santykių“.
Vis dėlto V. Putinas pasveikino J. Bideno pastangas atnešti daugiau nuspėjamumo į dvišalius santykius.
Per jųdviejų susitikimą Ženevoje praėjusį mėnesį prezidentai paspaudė vienas kitam ranką ir ilgiau kaip tris valandas kalbėjosi.
Skelbdami apie būsimą dialogą JAV ir Rusijos prezidentai pažymėjo, kad Vašingtonas ir Maskva kalbėjosi tarpusavyje net pačiame Šaltojo karo įkarštyje, kad išvengtų blogiausių scenarijų.
Prestižinio Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto Amerikos pažangių studijų centro vyresnysis mokslo bendradarbis Andrejus Baklickis sakė, kad pranešimai apie bet kokias darbo grupes pasufleruotų, kur link krypsta derybos.
„Tai, ką galėtume gauti iš šio susitikimo, yra tas bendras supratimas, kokie dalykai rūpi kiekvienai šaliai; kaip jos bendrauja“, – žurnalistams Ženevoje vaizdo ryšiu sakė jis.
„Jei išgirsime,.. kad konsultacijos praėjo gerai, galime spėti, kad šalys bent jau viena kitą laiko pasirengusiomis imtis reikalų, – kalbėjo A. Baklickis. – Panašu, kad galima turėti reikalų su Bideno administracija. Jei jie dėl kažko sutars, bent jau bandys įvykdyti tai iki galo.“
Maskva: NATO kovinio potencialo didėjimas prie Rusijos ir Baltarusijos sienų kelia nerimą
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį pareiškė, kad NATO pajėgų stiprinimas prie sienų su Rusija ir Baltarusija kelia didelį nerimą Maskvai.
„Rimtą susirūpinimą kelia karinės priešpriešos stiprėjimo tendencija Europos zonoje. Didinamas NATO priešakinių [pajėgų] dalyvavimas netoli Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės sienų“, – S. Šoigu sakė per Tadžikistano sostinėje Dušanbėje surengtą Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos gynybos ministrų susitikimą.
„Modernizuojama karinė infrastruktūra, kuriamos materialinių išteklių, ginkluotės ir karinės technikos atsargos, planuojami pajėgų perkėlimo maršrutai“, – pridūrė S. Šoigu.
Kaip pavyzdį Rusijos gynybos ministras pateikė šiemet vykusias karines pratybas „Defender Europe“, kurių metu buvo treniruojamasi „perkelti pajėgas ir vykdyti puolamąsias operacijas Aljanso rytų sparne“.
„Vakarai atsisako konstruktyviai nagrinėti mūsų siūlymus dėl įtampos mažinimo, įskaitant mokymų rajonų atitraukimą nuo sąlyčio linijos ir vidutinio bei mažo nuotolio raketų dislokavimo Europoje moratoriumą“, – teigė S. Šoigu.
Praeitą mėnesį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad „Rusija pastaruosius kelerius metus daug investavo į naujus, modernius karinius pajėgumus – nuo įprastinių iki branduolinių ginklų sistemų“ ir „buvo pasiruošusi panaudoti karinę jėgą prieš kaimynes – Sakartvelą, Ukrainą“.
„Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl NATO per pastaruosius metus padidino [savo] ginkluotųjų pajėgų parengtį“, – sakė jis.
Nuo kovo iki birželio vykusios pratybos „Defender Europe 21“ buvo vieni didžiausių JAV kariuomenės ir NATO organizuotų manevrų Europoje per pastaruosius dešimtmečius. Pratybose, kurių tikslas – repetuoti pajėgų Europoje stiprinimą ir gynybos veiksmus, dalyvavo 28 tūkst. karių iš 26 NATO šalių, taip pat būsimų narių – Sakartvelo, Bosnijos ir Hercegovinos, Ukrainos ir Kosovo.
Pasak Aljanso, tokie manevrai nėra nukreipti prieš Rusiją, nors per daugiaplanes pratybas buvo imituojamas imituojamas 30 valstybių karinės organizacijos atsakas į puolimą prieš vieną iš narių. Per šiuos mokymus bus tikrinamas NATO pajėgumas dislokuoti karius iš JAV ir išlaikyti aprūpinimo linijas atviras.
Gegužę Rusijai sutelkus didelį skaičių karių prie Ukrainos pietvakarinės ir pietinės sienos Kijevas ir jį remiančios Vakarų valstybės reiškė didelį susirūpinimą ir ragino Maskvą atitraukti pajėgas.
2014 metais Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistinį konfliktą Ukrainos rytuose, reaguodama į Rusijai palankaus prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą. Aštuntus metus besitęsiantis konfliktas pareikalavo jau daugiau nei 14 tūkst. žmonių gyvybių.
Rusija atitraukė kai kuriuos savo padalinius iš savo vakarinės dalies po balandį surengtų plataus masto manevrų, tačiau S. Šoigu liepė palikti tuose rajonuose ginkluotę, nes ją planuojama naudoti per rugsėjį vyksiančias pratybas „Zapad“.
