Latvija pritaria griežtesnėms COVID-19 įstatymo pataisoms: kai kuriems skiepas taptų privalomas

Latvijos parlamentas (Saeima) per pirmąjį svarstymą trečiadienį pritarė vyriausybės pateiktoms COVID-19 infekcijos plitimo valdymo įstatymo pataisoms, kurios, be kita ko, suteiktų teisę darbdaviams teisę atleisti samdomus darbuotojus, kurie iki šių metų spalio 1-osios nebūtų gavę COVID-19 sertifikato. Jomis taip pat būtų kai kurių sričių darbuotojai įsipareigoti privalomai skiepytis nuo šios ligos.

 COVID-19 sertifikatas, kuris šalyje išduodamas nuo COVID-19 paskiepytiems ar ja persirgusiems asmenims, būtų privalomas sveikatos apsaugos, socialinės globos ir švietimo sistemos darbuotojams.  <br>AFP/Scanpix nuotr.
 COVID-19 sertifikatas, kuris šalyje išduodamas nuo COVID-19 paskiepytiems ar ja persirgusiems asmenims, būtų privalomas sveikatos apsaugos, socialinės globos ir švietimo sistemos darbuotojams.  <br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 5, 2021, 8:49 AM, atnaujinta Aug 6, 2021, 10:36 AM

Pataisoms per pirmąjį svarstymą pritarė 45, o nepritarė 20 iš 100 Saeimos narių.

Deputatų siūlymai antrajam svarstymui bus priimami iki rugpjūčio 18-osios, o antrasis ir galutinis šio įstatymo pataisų svarstymas numatytas šio mėnesio pabaigoje arba ateinančio mėnesio pradžioje.

Opozicinio bloko parlamentarų grupė pareiškė, jog tikisi surinkti 34 parlamentarų parašus, kad būtų sustabdytas šių pataisų įsigaliojimas ir surengtas visuotinis referendumas, jei jos būtų galutinai priimtos.

Įstatymo pataisų autorių tvirtinimu, jomis formuojamas naujas požiūris į COVID-19 infekcijos plitimo stabdymą, kiekvieno visuomenės nario sveikatos apsaugą, valstybės institucijas įpareigojant teikti epidemiologiškai saugias paslaugas, o darbdavius – sukurti epidemiologiškai saugias darbo sąlygas.

COVID-19 sertifikatas, kuris šalyje išduodamas nuo COVID-19 paskiepytiems ar ja persirgusiems asmenims, būtų privalomas sveikatos apsaugos, socialinės globos ir švietimo sistemos darbuotojams.

Darbdaviai privalėtų nustatyti pareigybių ir darbuotojų kategorijas, kurioms šis pažymėjimas taptų privalomas.

Įstatymo pataisos taip pat skelbia, jog tais atvejais, kai darbuotojas neturi jo darbo pareigoms atlikti būtino COVID-19 sertifikato, šis faktas yra pakankama priežastis manyti, kad toks darbuotojas negali vykdyti nustatytų pareigybinių nuostatų, atsižvelgiant į apibrėžtą epidemiologiškai saugų darbą. Kartu pataisomis numatyta darbdavio ir darbuotojo teisė susitarti dėl pastarojo darbo kitose pareigose ir neturint tokio pažymėjimo.

Tais atvejais, kai asmuo dėl objektyvių ir paaiškinamų priežasčių negali gauti COVID-19 sertifikato, darbdavys neturi teisės nutraukti darbo santykių, o galimas ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais bei kitais teisės aktais.

Be to, pataisos skelbia, kad darbdavys negali nutraukti darbo sutarties ar darbo santykių su COVID-19 sertifikato neturinčiomis nėščiosiomis, taip pat su moterimis po gimdymo iki vienerių metų arba žindymo laikotarpiu, bet ne ilgiau nei jų atžaloms sukaks dveji metai.

Kartu numatyta, kad įvesdama įpareigojimą skiepytis tam tikrų sričių darbuotojams valstybė prisiima atsakomybę už žalą, padarytą jų sveikatai dėl vakcinavimo.

Įstatymo pataisos įpareigoja visus vyriausybės pareigūnus, įskaitant saugumo tarnybų darbuotojus, turėti COVID-19 sertifikatus, išskyrus teismų sistemos atstovus (teisėjus, notarus, antstolius), kuriems pareigų vykdymui pakanka turėti nustatytą laikotarpį galiojantį COVID-19 testo neigiamą atsakymą.

Teisingumo ministerija, išanalizavusi šių įstatymo pataisų atitikimą Konstitucijai, konstatavo, jog jos pagrindinio šalies įstatymo nepažeidžia.

Ministerija akcentavo, jog vienu Konstitucijos straipsniu apibrėžtos teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, tai yra asmens teisę disponuoti savo kūnu, priimti sprendimus, turinčius įtakos gyvenimui, ir plačias galimybes gyventi pagal savo nuožiūrą, gali būti apribotos pagal kitą Konstitucijos straipsnį įstatymais, kuriais būtina apsaugoti visų visuomenės narių teises, demokratinę valstybės sistemą, visuomenės saugumą, gerovę ir moralę.

Ministerija savo išvadose pateikia ir daugiau šias pataisas ginančių argumentų.

Savo ruožtu Konstitucinis Teismas išaiškino, kad įstatymų leidėjas turi teisę kelti reikalavimus konkrečiai profesinei veiklai tiek, kiek tai būtina viešajam interesui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.