Vytautas Bruveris. Kremliaus cirke laimi karas?

Dar viena gairė, rodanti, kuria kryptimi toliau nesustabdomai juda Rusijos diktatūra. Ta kryptis – karas. Taip dera vertinti šį savaitgalį vykusius Rusijos parlamento – Valstybės Dūmos – rinkimus.

 Rinkimai Rusijoje.<br> ZUMA Press/Scanpix nuotr.
 Rinkimai Rusijoje.<br> ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Vytautas Bruveris.<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Bruveris.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 21, 2021, 8:55 AM

Kaip ir buvo galima prognozuoti, juos laimėjo Kremliaus aptarnaujanti grupuotė „Vieningoji Rusija“, kuri esą gali vėl surinkti konstitucinę daugumą. Antroje vietoje, gavę apie ketvirčio balsavusiųjų paramą, – komunistai. Į Dūmą vėl patenka V.Žirinovskio „liberalai demokratai“, fašistuojančiais veikėjais atsišviežinusi „Teisingoji Rusija“, taip pat galbūt Kremliaus tyčia sukurtas „protesto elektorato“ butaforinis musgaudis „Naujieji žmonės“.

Šiaip ar kitaip, visi, kurie sėdės Dūmoje, bus vėl visiškai kontroliuojami iš Kremliaus bokštų. Kaip ir iki šiol.

Žinoma, intrigos prieskonį ir regimybę sudarė kalėjime sėdinčio pagrindiniu opozicijos lyderiu tituluojamo A.Navalno vėl inicijuotas vadinamasis protingas balsavimas, taip pat itin isteriška valdžios reakcija į jį.

Oponentai – taip pat ir opozicijos gretose – irgi pliekė idėją eiti į rinkimus ir balsuoti už kandidatą, kuris turi didžiausius šansus įveikti „Vieningosios Rusijos“ atstovą, o tai, ar tas kandidatas komunistas, ar fašistas, esą neturi jokios reikšmės.

Svarbu parodyti valdžiai vidurinį pirštą.

Pasak kritikų, tai ne tiktai neturi jokio poveikio valdžios suplanuotiems rezultatams, bet net ir padeda valdžiai, norinčiai kuo didesnio aktyvumo ir rinkimų legitimavimo.

Bet kokiu atveju tai, kad antrą vietą užėmė komunistai, yra ne tik bent dalinė „protingojo balsavimo“ pasekmė, bet ir objektyvus tendencijų pačioje Rusijos visuomenėje atspindys.

Savarankišką prieigą prie žmonių dar sugebėjusi išsaugoti nuomonės tyrimų bendrovė Levados centras jau senokai tvirtino, kad didelėje visuomenės dalyje stiprėja ne tik nusivylimas dabartine sistema, bet ir permainų poreikis.

Tačiau kokios tos permainos, pirmiausia ir rodo komunistų sėkmė.

Pasak tų pačių sociologų, vis daugiau rusų norėtų grįžti ten, kur, jų įsivaizdavimu, buvo „teisingos“ sistemos valdomas prarastas rojus – į Sovietų Sąjungą.

Vis dėlto ilgalaikėje istorinėje perspektyvoje, šaliai toliau buksuojant ir degraduojant ekonominiu bei demografiniu požiūriu, protestas prieš režimą turėtų augti, vis labiau nusidėvės ir pats režimas.

Tačiau artimiausioje ateityje šios tendencijos neturi didelės reikšmės.

Žmonių, kurių dauguma ir toliau arba aktyviai remia valdžią, arba yra tiesiog visiškai apatiški, protesto potencialas tai valdžiai nekelia jokio pavojaus.

Be to, pats režimas dar labiau sutelkia viską savo rankose, dar labiau apsikasa. Bene svarbiausia jo elgesio ir veiksmų kryptis – tolesnė ir gilesnė konfrontacija su Vakarais.

Todėl Kremlius gilina įsiskverbimą į Vakarus per savo propagandinius bei korupcinius kanalus, be to, siekia kuo labiau apsaugoti šalį nuo demokratinio poveikio.

Štai kodėl valdžios ekonominę politiką, nukreiptą į Rusijos atsparumą vadinamosioms sektorinėms Vakarų sankcijoms, lydi ir valstybinės propagandos transformacija į atvirai nacistinę bei rasistinę pranašumo prieš visą pasaulį ideologiją, ir net Rusijos atjungimas nuo pasaulinio interneto tinklo.

Kokį artimiausią posūkį gali įgauti šį konfrontacija, per Dūmos rinkimus liudijo viena pagrindinių jų naujovių – balsuoti buvo suvaryti šimtai tūkstančių žmonių, kurie jau gavo Rusijos pasą jos okupuotose Donbaso teritorijose.

Ši šliaužianti aneksija – dar vienas požymis, kad Rusija rengiasi ir naujam visiškai atviram karui prieš Ukrainą, kurio tikslas – jei ne visiškas tos valstybės fizinis sunaikinimas, tai bent naujų teritorijų atplėšimas.

Toks karas, žinoma, reikštų ir lemtingą žingsnį į naują, galbūt net irgi ginkluotą konfrontaciją ir su Vakarais.

Tad šie rinkimai – dar vienas priminimas, kad būtent tokia perspektyva yra kur kas realesnė nei liaudies sukilimas bei režimo žlugimas ir po to vykstančios demokratinės permainos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.