Tokio prašymo sulaukta anksčiau šį mėnesį, Lenkijai pasiūlius už 350 mln. eurų pastatyti tvorą prie savo sienos su Baltarusija.
ES kaltina Baltarusijos valdžią skraidinant migrantus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos į Minską, o iš ten siunčiant juos pėsčiomis į bloko teritoriją. Tai laikoma Baltarusijos režimo kerštu už sankcijas, paskelbtas jam dėl susidorojimo su opozicija.
Paklaustas, ar Lenkijos tvora prie sienos būtina, vokiečių vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis sakė, kad sienų apsauga yra pateisinama.
„Mums yra teisėta saugoti išorės sienas taip, kad nebūtų nepastebėtų sienos kirtimo atvejų“, – sakė jis laikraščiui „Bild am Sonntag“.
Išaugus neteisėtų migrantų srautui per ES rytinę sieną su Baltarusija, bloko narės, nepratusios prie tokio atvykėlių skaičiaus, patiria didžiulį spaudimą.
H. Seehoferis taip pat sakė, kad Vokietija stiprins sienos su Lenkija kontrolę ir kad jau dislokuota 800 policininkų.
„Jei bus būtina, esu pasirengęs dar labiau pastiprinti šias [pajėgas]“, – sakė jis.
Kaip rodo Vokietijos vidaus reikalų ministerijos skaičiai, nuo metų pradžios Vokietijos ir Lenkijos sieną be leidimo atvykti kirto maždaug 5,7 tūkst. žmonių.
H. Seehoferis neseniai parašė savo lenkų kolegai Mariuszui Kaminskiui ir pasiūlė sustiprinti bendrą patruliavimą Lenkijos ir Vokietijos pasienyje dėl augančio per Baltarusiją atvykstančių migrantų skaičiaus.
M. Kaminskis atsakė, kad Lenkija „visiškai parems“ tokias priemones.
Tačiau H. Seehoferis prieš kelias dienas taip pat sakė, kad Vokietija neplanuoja uždaryti sienos su Lenkija, ir pridūrė, kad toks žingsnis būtų „teisiškai abejotinas“.
Anksčiau šį mėnesį kelių šalių narių, įskaitant Lenkiją, Lietuvą ir Graikiją, pareigūnai įrodinėjo, kad prie ES išorinių sienų reikalingi fiziniai barjerai – kaip atsakas į bandymus paversti migraciją ginklu.
Briuselis kol kas atsisako finansuoti tvoras prie šalių narių sienų ir tvirtina, kad pagal dabartinę teisinę struktūrą ES biudžeto lėšas gali naudoti tik „sienų valdymo sistemoms“.
