Turkijos prezidentas atsisakė minties išsiųsti 10 Vakarų ambasadorių

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį atsiėmė savo grasinimą išsiųsti 10 Vakarų šalių ambasadorių dėl šių diplomatų bendro pareiškimo, kuriuo jie parėmė vieną kalinamą turkų pilietinės visuomenės lyderį.

Recepas Tayyipas Erdoganas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Recepas Tayyipas Erdoganas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 26, 2021, 8:23 AM, atnaujinta Oct 26, 2021, 3:52 PM

Tokia žinia nuskambėjo Jungtinėms Valstijoms ir dar kelioms šalims paskelbus identiškus pareiškimus, kuriuose teigiama, kad jos laikosi JT konvencijos, įpareigojančios diplomatus nesikišti į priimančiosios šalies vidaus reikalus.

R. T. Erdoganas susitiko su savo koalicijos partneriais iš ultranacionalistinės partijos, o paskui pirmininkavo kelias valandas trukusiam vyriausybės posėdžiui. Pranešama, kad ministrai perspėjo prezidentą apie pavojus ekonomikai, jei būtų eskaluojama įtampa su Ankaros vienais glaudžiausių sąjungininkų ir prekybos parterių.

Antrąjį susitikimą valstybės vadovas užbaigė pergalingai pareiškęs televizijoms, kad minėti 10 ambasadorių pasimokė ir „dabar bus atsargesni“.

Naujasis Vakarų pareiškimas „rodo, kad jie žengė žingsnį atgal nuo mūsų šalies šmeižimo“, – pabrėžė R. T. Erdoganas.

Liros kursas dolerio atžvilgiu pakilo iš istorinių žemumų, paaiškėjus, kad išvengta rimčiausios Turkijos ir Vakarų diplomatinės krizės per jau 19 metų trunkantį R. T. Erdogano valdymą.

JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as vėliau pareiškė, kad Vašingtonas ketina „toliau skatinti teisės viršenybę bei pagarbą žmogaus teisėms“ ir tuo pat metu spręsti su Turkija „daugelį abiem šalims svarbių klausimų“.

Ketvirtadienį R. T. Erdoganas pagrasino Vakarų pasiuntiniams, o šeštadienį žengė dar rimtesnį žingsnį – pavadino dešimtį pasiuntinių „nepageidaujamais asmenimis“.

Visų jų išsiuntimas būtų beprecedentis atvejis NATO valstybių narių santykiuose, tuomet perspėjo diplomatai.

Diplomatinė konfrontacija

Diplomatinis ginčas prasidėjo, kai praėjusį pirmadienį 10 ambasadų, įskaitant Vokietijos ir Prancūzijos pasiuntinius, paskelbė neįprastą pareiškimą, ragindamos „teisingai ir greitai“ baigti nagrinėti kalinamo filantropo Osmano Kavalos bylą.

Šis 64 metų pilietinės visuomenės lyderis ir verslininkas jau ketverius metus laikomas už grotų be teismo nuosprendžio.

O. Kavalos šalininkai laiko jį nekaltu, o jo bylą – augančio R. T. Erdogano nepakantumo kitamaniams ženklu po nesėkmingo karinio pučo 2016 metais.

Tuo metu R. T. Erdoganas kaltina aktyvistą finansavus 2013 metais nusiritusią antivyriausybinių protestų bangą, taip pat prisidėjus prie bandymo įvykdyti valstybės perversmą.

O. Kavalos byla gali paskatinti žmogaus teises stebinčią Europos Tarybą imtis pirmosios drausminimo procedūros Turkijos atžvilgiu per keturių dienų trukmės sesiją, prasidėsiančią gruodžio 2-ąją.

Minėtų dešimties ambasadorių teigimu, ši byla „meta šešėlį ant pagarbos demokratijai, teisės viršenybės ir Turkijos teismų sistemos skaidrumos“.

Tačiau analitikai atkreipė dėmesį, kad kelios Europos valstybės, įskaitant NATO narę Jungtinę Karalystę, nusprendė neprisijungti prie Vakarų raginimo paleisti O. Kavalą.

„Į akis krentantis Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Italijos nedalyvavimas... iškalbingai rodo, kad Vakarų valstybių šeimoje susiformavo pogrupis, puikiai mokantis vengti konfrontacijos su Ankara“, – parašė politologas Soneris Cagaptay.

Finansinė suirutė

R. T. Erdogano, kaip ministro pirmininko ir prezidento, valdymo laikotarpį lydi virtinė krizių, besikaitaliojančių su su didesnio Ankaros palankumo Vakarams laikotarpiais.

Turkų lyderis kone visus pastaruosius metus mėgino pataisyti santykius su Arabų pasaulio konkurentėmis, taip pat su ilgametėmis varžovėmis Europoje, tokiomis kaip Graikija.

Tačiau analitikai mano, kad R. T. Erdoganas nusivylė mėginimais palenkti savo pusėn JAV prezidentą Joe Bideną, atvirai kritikuojantį žmogaus teisių padėtį Turkijoje ir per spalį vykusį JT viršūnių susitikimą atsisakiusį asmeniškai susitikti su turkų lyderiu.

Šį mėnesį R. T. Erdoganas, panašu, pakeitė kursą – pagrasino pradėti naują karinę kampaniją Sirijoje, o vėliau primetė centriniam bankui pakeitimus, supykdžius investuotojus ir nulėmusius tolesnį liros nuosmukį iki istorinių žemumų.

Turkijos finansinės problemos išprovokavo neįprastai didelį šalies verslo bendruomenės nepasitenkinimą.

Pagrindinis opozicijos lyderis Kemalis Kilicdaroglu šeštadienį apkaltino R. T. Erdoganą bandant dirbtinai sukelti diplomatinę krizę ir tokiu būdu nukreipti dėmesį nuo ekonominių bėdų prieš visuotinius rinkimus, turinčius įvykti iki 2023 metų birželio.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.