Užsimiršti padedantis narkotikas tapo mirties pranašu trečiame blogiausiame pasaulio mieste

Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) sostinė Kinšasa tapo naujo narkotiko, vadinamo bombé, įkaite. Ši narkotinė medžiaga, gaminama iš automobilių katalizatoriuose randamų apnašų, padeda daugybės problemų kamuojamos šalies žmonėms užsimiršti.

Vyras vartoja narkotiką bombe.<br>REUTERS/Scanpix nuotr.
Vyras vartoja narkotiką bombe.<br>REUTERS/Scanpix nuotr.
Kongas yra labai neturtinga šalis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kongas yra labai neturtinga šalis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 28, 2021, 9:13 PM

Įvairiuose socialiniuose tinkluose ėmė plisti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti jie – Kinšasos zombiai. Šis vardas puikiai apibūdina tai, ką galima išvysti tuose įrašuose – nejudančius, arba itin lėtai judančius žmones. Tyrėjai netrukus išsiaiškino, kad už to slypi naujas narkotikas, vadinamas bombé.

„Tai epidemija“, – situaciją apibūdino tyrimui vadovaujantis pareigūnas.

Krizė patraukė ir KDR valdžios dėmesį. Šalies prezidentas Felixas Thisekedis surengė specialų ministrų posėdį narkotiko klausimu. Jis nori parodyti, kad daro viską, kas įmanoma.

Staigus bombé išpopuliarėjimas nėra netikėtas sergančioje šalyje ir ypač megamieste, kuris šiuo metu daugumai savo piliečių jau yra itin nesvetingas. Statistika jau nuo seno atskleidžia, kad Kinšasa yra vienas blogiausių gyventi miestų pasaulyje, geresnis vos už karo kamuojamą Damaską ir Bagdadą.

Beprotiška turtinė atskirtis

Miesto viename varganiausių rajonų, vadinamu Selembao, keturi jauni vyrai sėdi uždarame kieme. Ant stiklo gabalo prieš juos paberta rudų miltelių ir baltų tablečių. Jie tabletes sutrina į miltus ir viską sumaišo.

„Reikia įmaišyti tabletes, nes jos gerina apetitą, – paaiškina jaunuoliai. – Jei to nepadarytume, dvi dienas nieko nevalgytume.“

Tada jaunuoliai mišinį padalina į tris dalis ir skutimosi peiliuku suformuoja tris plonas linijas, panašiai, kaip būtų ruošiamas kokainas. Jie siunčia ratu stiklo gabalą su milteliais ir didžiąją dalį jų sutraukia pro nosį. Likučiai yra surūkomi. Iš pradžių jaunuoliai patiria euforiją, tačiau ima judėti vis lėčiau ir lėčiau.

Keturi jauni vyrai žino, iš ko padaryti milteliai: tai apnašos ir kitos medžiagos iš katalizatorių, kurios buvo iškrapštytos iš senų automobilių ir apdorotos taip, kad būtų galima vartoti kaip narkotiką.

„Mes nesijaudiname, – teigė vyrai. Galiausiai, jų manymu, jie neturi ko prarasti. – „Bombé dėka galime viską pamiršti. Vakaruose jie turi banko sąskaitas, aš neturiu nieko. Su bombé viskas yra lengviau.“

Vieno vyruko teigimu, tai primena ant tavęs užmestą šydą. Ir viena dozė kainuoja vos dolerį – mažiau, nei vieną eurą.

Už tokią sumą Kinšasoje mažai ką daugiau nusipirksi. Kad pavalgyti vidutiniame restorane, teks suploti apie 26 eur, o nuomos kaina geresniuose rajonuose yra tokia pat, kaip brangiuose Vokietijos miestuose Miunchene ir Frankfurte.

Kinšasa yra vienas brangiausių miestų pasaulyje. Jame gyvena nemažai turtuolių, kurie plačiomis verslo rajono gatvėmis važinėjasi savo prabangiais džipais.

Nepaisant to, ekonomika yra žlugusi. Šalies naudingųjų iškasenų nešamas pelnas pasiekia mažą elito grupelę, šalyje praktiškai nėra vidurinės klasės. Didžioji dalis 15 milijonų gyventojų turinčio sostinės metropolio dalis neturi pastovaus darbo bei reguliarių pajamų. Šie skaičiai per pandemiją tik išaugo.

Esant tokiai situacijai, nereikia stebėtis, kad bombé tapo masiniu reiškiniu. Chuliganai, čia vadinami kulunais, yra žmonės pačiuose visuomenės pakraščiuose. Tai yra jauni žmonės, kurie šiaip ne taip išgyvena užsiimdami smulkiais nusikaltimais ir veikdami gaujose. Jie myli tą pilkšvą narkotiką, kuris jiems padeda viską užmiršti.

Kulunams akimirka, kai jie gali nuo visko pabėgti – nesvarbu, sėdėdami, stovėdami ar gulėdami – yra didelė laimė.

„Tuo metu aš nepasiekiamas. Tai yra giliausias miegas, kokį tik gali įsivaizduoti“, – kalbėjo vienas narkomanas. Kiti kalbėjo apie vienas kitą keičiančias euforijos ir poilsio būsenas, kurių metu nereikia apie nieką galvoti.

Bombé nesukelia haliucinacijų arba spalvotų vaizdinių, kaip kai kurie kiti narkotikai. Narkomanai sako, kad tai būna tiesiog tuštuma. Čia, Kinšasoje, to užtenka. Socialiniuose tinkluose plinta galybės įrašų, kuriuose užfiksuoti zombiais virtę narkomanai. Kalunai pripažįsta, kad kartais jie vartoja narkotiką prieš gaujų muštynes – abejingumo jausmas praverčia gatvėje.

„Šitas narkotikas yra labai pavojingas, – tvirtino Kongo priklausomybės prevencijos programos vadovas Patrice Kapia. – Jis sukelia širdies ir plaučių problemas, ilgiau vartojant ir vėžį.“

Jau užfiksuota ne vienas atvejis, kai bombé vartojimas baigėsi mirtimi. P.Kapia teigia, kad katalizatoriuose randomos medžiagos yra itin nuodingos.

Iš ko gaminamas šis narkotikas?

Automobilių dalyse randama tokių medžiagų apnašų kaip cinko oksidas, platina ir rodis. Kiekvieno šių komponentų poveikį tiria laboratorija Antverpene, Belgijoje. Ekspertai vis dar nėra iki galo susipažinę su šiomis medžiagomis. Jie spėja, kad katalizatoriuose randomos medžiagos pasikeičia, kai įvyksta cheminė reakcija maišant narkotikus.

Nacionalinės policijos pulkininkas, panoręs neatskleisti savo tapatybės, remiasi ankstyvaisiais cheminio tyrimo rezultatais, gautais Kinšasos laboratorijoje. Buvo atrasta, kad į bombé sudėti įeina daug skirtingų medžiagų, tokių, kaip tramadolis, dolarenas, nitrilas, ampicilinas, ir, kartais, šiek tiek heroino.

„Tyrimai vyksta žingsnis po žingsnio, – kalbėjo pulkininkas. – Narkomanai mus nuveda iki platintojų ir gamintojų, taip sužinojome, kad į mišinį yra dedama miltelių iš automobilių išmetimo sistemų.“

Anksčiau šį rudenį policija džiaugėsi tyrimo rezultatais – buvo areštuota beveik 100 asmenų, tar jų ir įtariamieji katalizatorių prekybos vadeivos Tuniso piliečiai. Tyrėjai aptiko plastikinius bidonus pilnus pilkšvų apnašų, iškrapštytų iš senų automobilių dalių.

Kaltinamieji tvirtino, kad jie norėjo medžiagas išvežti į Vokietiją perdirbimui. Konge platintojai už šios medžiagos kilogramą, kai ji jau susmulkinta į miltelius, gauna apie 170 eur. Senų automobilių dalių perpardavimas klesti ir kitose šalyje, daugiausia dėl ten randamų vertingų metalų, tokių kaip platina ir rodis. Tyrėjai labai nustebo sužinoję, kad šios medžiagos naudojamos ir narkotikų gamyboje.

Vienas Kinšasos mechanikas pademonstravo, ką daro vagys. Laikydamas neseniai iš mašinos išimtą katalizatorių jis aiškino, kad į šį verslą dažnai būna įtraukiami ir reikiamų įgūdžių turintys mechanikai.

Vietoj įprasto tinklelio, šis katalizatorius užpildytas smulkiais metaliniais laidais, kurių apačioje matomos suvirintos siūlės.

„Jie išima katalizatorius iš automobilių taisyklų garažuose arba prie viešbučių. Jie išima, kas yra viduje ir vietoje to prikiša metalinių laidų, tad iškart negali pastebėti skirtumo.“

Mechanikas prisimena, kad jam ne kartą teko taisyti taip apgadintas mašinas. Be didžiulės narkotiko žalos organizmui, toks jo gamybos būdas kenkia gamtai, nes sugadinami automobilių katalizatoriai.

Beviltiški paramos organizacijų bandymai

Nacionalinės jaunimo tarybos narys Samy Moyo nebegali ilgiau pasyviai žiūrėti į tai, kas vyksta. Jis pradėjo projektą, kuriame padeda nuo bombé priklausomiems asmenims rasti kitą išeitį. Dešimtys buvusių kalunų susirenka klasėje, keletas netilpusiųjų klausosi pro langą stovėdami lauke. Mokytojas aiškina, kaip sodinti augalus ir rūpintis pasėliais.

„Mes mokome jaunus žmones ūkio ekonomikos, kurso pabaigoje jie gauna sklypelį žemės iš valdžios“, – pasakojo S.Moyo. Didžiulėje Kongo valstybėje žemės tikrai netrūksta.

Idėja išties gera: visų pirma, narkomanai palieks miestą, galės pasilikti 75 proc. pelno nuėmę derlių, o likusius 25 proc. grąžins valstybei. Skamba kaip abiem pusėms naudingas sandėris. Jau mokymų fazėje dalyviai gauna pašalpą.

„Aš nustojau vartoti bombe, nes dabar matau ateities perspektyvų“, – džiaugėsi 23-ejų Plamedis Lamas.

Nei vienas dalyvis kol kas nematė jiems žadėtos žemės.

„Jei neišdegs, vėl pradėsime vartoti bombé. Ką mums daugiau daryti?“, – pareiškė P.Lamas, jo draugai pritarė. Jis namie turi žmoną ir vaiką. Dauguma kalunų anksčiau yra padarę rimtų nusikaltimų – vagysčių, žmogžudysčių, prievartavimų. Jie atrodo nustebę, kad jiems buvo suteiktas antras šansas.

Valdžia imasi didelio masto viešųjų kampanijų. Pavyzdžiui, dalina marškinėlius ir bando sukelti įspūdį, kad su problema yra kovojama. Bet realybėje viskas yra sudėtingiau.

„Mes gausime žemės iš valstybės, bet ne sėklų ir ne įrangos joms sodinti, – kalba projekto vadovas Samy Moyo. – Kaip mums pradėti?“

Jis ir jo kuruojami jaunuoliai netgi protestavo miegodami palapinėje prieš atsakingą ministeriją. Kol kas tai nelabai davė rezultatų. Kai kurie projekto dalyviai grįžo prie narkotikų, vienas net mirė.

Valdžia imasi griežtesnių priemonių kovoje su naujuoju narkotiku. Areštuotieji narkomanai ir gamintojai už grotų sės ilgiems metams. Kai šį rudenį buvo suimti apie 100 asmenų, tuo buvo puikuojamasi žiniasklaidoje, suimtieji turėjo sėdėti ant grindų, o fotografai fiksavo jų neviltį. Valdžios pareigūnai šį spektaklį stebėjo sėdėdami krėsluose po skėčiais nuo saulės. Tai buvo tobula Kinšasos nelygybės iliustracija.

Vienas parlamentaras netgi pažadėjo apie 85 eur iš savo kišenės kiekvienam, kas sugaus bombé platintojus.

Olga Kithumbu vadovaujasi kitokiu požiūriu. Savo skardžiu balsu ji įsakinėja grupei moterų sau iš vienos pusės ir grupei vyrų iš kitos. Ši socialinė darbuotoja rado būdą, kaip įtikinti kalunus jos klausyti. Kalunai paprastai klauso tik savo gaujos vado.

O.Kithumbu dirba „Blaivių bendruomenių“ programoje ir padeda nuo bombe priklausomiems asmenims nugalėti priklausomybę. Ji teigia, kad jau padėjo 250 asmenims mesti narkotikus. Dabar jie renka šiukšles Kinšasoje ir užsidirba mažą algelę.

Beatrice (vardas pakeistas) yra buvusi narkomanė, dalyvaujanti šioje programoje.

„Aš pardaviau turguje savo daiktus ir pirkau bombé. Tada užmigau ir nemačiau, kas vyksta aplinkui. Galiausiai mane pažadino sūnus ir pamačiau, kad viskas, ką turėjau, pavogta. Po šito įvykio supratau, kad privalau mesti.“

Ji pripažino, kad atsisakius narkotiko jai niežtėjo visą kūną. Tai yra dažnas abstinencijos simptomas, kurė patiria daugelis buvusių narkomanų.

„Blaivių bendruomenių“ programos vadovas Valentinas Vangis pastebi, kad „bombé nepaveikė tik gatvės jaunimo. Su mumis susisiekia ir policininkai, ir verslininkai, prašo padėti mesti vartoti. Jie visi vartoja bombé tam, kad pamirštų savo problemas.“

V.Vangi priduria, kad Konge yra daugybė problemų. Šalies šiaurės rytuose karinės grupuotės kovoja su vyriausybės pajėgomis, puola civilius. Šalis oficialiai gyvena karinio konflikto sąlygomis, o to ekonominės pasekmės jaučiamos ir sostinėje Kinšasoje.

Tai – ideali terpė atsirasti narkotikui, kuris priverčia viską pamiršti.

Parengta pagal „Spiegel.de“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.