34,3 mln. balsavimo teisę turinčių gyventojų renka beveik pusę žemesniųjų – Deputatų Rūmų – sudėties, taip pat trečdalį atstovų Senate.
A. Fernandezo partija „Frente de Todos“ („Visų frontas“) turi mažumą žemesniuosiuose rūmuose, o analitikai mano, kad dabar partija gali netekti daugumos ir Senate.
„Prašome argentiniečių pareikšti savo valią, kad galėtume sukurti šalį, kurios jie nori“, – kalbėjo A. Fernandezas, atidavęs balsą lydimas pirmosios ponios Fabiolos Yanez.
Rugsėjo mėnesį prezidento partija patyrė skaudų pralaimėjimą pirminiuose rinkimuose, surinkdama tik 33 pro. balsų, palyginti su 37 proc. balsų, kuroiuos gavo opozicinė grupė „Juntos por el Cambio“ („Kartu už pokyčius“), vadovaujama A. Fernandezo pirmtako Mauricio Macri.
„Jei pasikartos pirminių rinkimų scenarijus, valdančioji partija gali prarasti daugumą Senate“, – mano politikos analitikas Rosendo Fraga iš ekspertų grupės „Naujoji dauguma“.
A. Fernandezo vyriausybė susidūria su augančio visuomenės nepasitenkinimo keliamu spaudimu.
Šalis nuo 2018 metų išgyvena recesiją, o pernai dėl koronaviruso pandemijos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 9,9 procento.
Infliacijos lygis šalyje yra vienas didžiausių pasaulyje ir šiais metais pasiekė jau 40 proc., tuo tarpu skurdo lygis 45 mln. gyventojų šalyje siekia 42 procentus.
Nesėkmė pirminiuose rinkimuose sukėlė politinę krizę, supriešinusią A. Fernandezą su viceprezidente ir koalicijos partnere Cristina Kirchner, kuri spaudė prezidentą pertvarkyti ministrų kabinetą, tikėdamasi, kad tai padės nuraminti vis niūriau nusiteikusius rinkėjus.
Jei „Visų frontas“ praras daugumą Senate, opozicija „greičiausiai pasinaudos“ įstatymų leidybos blokavimo galiomis, pažymėjo analitikas Gabrielis Puricelli iš Buenos Airių universiteto.
Tuomet prezidento partija būtų priversta derėtis ir daryti nuolaidų, jei norėtų priimti įstatymus arba atlikti svarbius paskyrimus, įskaitant teisėjus.
Galimas netikėtas kandidatas
Nuo pirminių rinkimų vyriausybė ėmėsi priemonių mažinti reputacinę žalą ir praėjusį mėnesį paskelbė pasiekusi susitarimą su privačiu sektoriumi dėl daugiau nei 1,5 tūkst. pagrindinių prekių kainų įšaldymo, kilus gatvių protestams, reikalaujantiems didesnių subsidijų maistui.
Taip pat padidintas minimalus atlyginimas ir šeimoms mokamos pašalpos.
Nors A. Fernandezas pažadėjo sutelkti dėmesį į neatidėliotinus klausimus ir užtikrinti jų sprendimą per ateinančius dvejus savo kadencijos metus, kiti kandidatai jau įsitraukė į varžybas dėl 2023 metų prezidento rinkimų.
Prasidėjus pandemijai ir įvedus ribojamąsias priemones, vyriausybės šalininkai buvo priversti susilaikyti nuo aktyvesnių paramos veiksmų, tačiau vyriausybę palaikančios profsąjungos ir socialinės organizacijos neseniai paskelbė, kad trečiadienį surengs eitynes A. Fernandezui palaikyti, nepaisant to, kokie bus sekmadienio rinkimų rezultatai.
Daugelio žvilgsniai krypsta į Buenos Airių provinciją – tradicinį peronistų, įskaitant A. Fernandezo partiją, bastioną, tačiau kurioje rugsėjį didelę pažangą pasiekė ir M. Macri „Kartu už pokyčius“.
Be to, politiniams lyderiams kortas sumaišyti gali Javieras Milei – itin liberalus, antinomenklatūrinių pažiūrų ekonomistas, siekiantis atstovauti Buenos Airių miestui Deputatų Rūmuose.
J. Milei žarsto kritikos ir ir centro dešiniųjų opozicijai, ir centro kairiųjų vyriausybei.
Jo iškilimas lyginamas su tokių populistų kaip JAV buvusio prezidento Donaldo Trumpo ar Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro sėkme.
J. Milei pavyko pritraukti šalininkų iš daugybės socialinių ir ekonominių sluoksnių, nors kai kurie analitikai pažymi, kad daugiausia tai yra 18–40 metų vyrai.
Jis taip pat patraukė M. Macri dėmesį.
„Idėjos, apie kurias kalba J. Milei – aš visada jas išsakydavau“, – neseniai pareiškė buvęs prezidentas.
Rinkimų apylinkės užsidarys sekmadienį 18 val. vietos (23.00 val. Lietuvos) laiku, o pirmųjų rezultatų tikimasi sulaukti maždaug trimis valandomis vėliau.
