„Yra pranešimas, esą ponas Lukašenka šiandien pasienyje su Lenkija pareiškė, jog 2 tūkst. žmonių nėra didelė problema Vokietijai, o kanclerė A. Merkel sutinka įsileisti šiuos žmones į Vokietiją. Kanclerės vardu norėčiau pasakyti, kad šis pareiškimas yra neteisingas“, – sakė vokiečių vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.
„Tai netiesa“, – pabrėžė jis.
Anksčiau penktadienį Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTA pranešė, kad A. Lukašenka paragino Vokietiją priimti prie sienos su Lenkijs įstrigusius migrantus, daugiausia iš Vidurinių Rytų, norinčius patekti į ES.
„Dauguma šių žmonių nori susijungti su savo šeimomis, priimkite šiuos žmones. Vokietijai tai nėra didelė našta. Tačiau lenkai visa tai blokuoja“, – pareiškė A. Lukašenka apžiūrėdamas logistikos centrą šalia Kuznicos-Bruzgių kontrolės punkto, kur šiuo metu apgyvendinti atvykėliai.
Baltarusių lyderio teigimu, lenkų pareigūnai surengė „skerdynes pasienyje“, kad „nukreiptų dėmesį nuo vidaus problemų“.
ES kaltina A. Lukašenkos režimą sąmoningai manipuliuojant migrantų srautais, siekiant sukelti chaosą pasienyje ir atkeršyti sankcijų Minskui paskelbusiam blokui.
Irakas siunčia daugiau lėktuvų
Tuo metu Irakas siunčia daugiau lėktuvų į Baltarusiją, siekdamas repatrijuoti per 800 pasienyje su Lenkija įstrigusių migrantų, penktadienį pranešė pareigūnai.
Nuo repatriacijos operacijos pradžios lapkričio 18 dieną į šalį grąžinta jau maždaug 1 tūkst. Irako piliečių, daugiausia kurdų.
Tūkstančiai atvykėlių, besitikinčių patekti į Europos Sąjungą, jau keletą savaičių stovyklauja pasienyje, neretai atšiauriomis sąlygomis – kai kurie sugrįžusieji į Iraką demonstruoja dėl šalčio patirtus sužalojimus.
Penktadienį kitu reisu į Iraką bus pargabentas 431 žmogus, o šeštadienį – dar 430, informavo Užsienio reikalų ministerijos Bagdade atstovas Ahmedas al Sahafas.
Dauguma iš tūkstančių pasienyje įstrigusių irakiečių teigia, kad jie išleido savo santaupas, pardavė vertingus daiktus ir net paėmė paskolą, norėdami išvengti ekonominių sunkumų Irake ir pradėti naują gyvenimą ES, tačiau taip ir neperžengė sienos.
Vakarai kaltina Baltarusiją priviliojant potencialius migrantus, daugiausia iš Artimųjų Rytų, melagingais pažadais, kad jie galės patekti į Vakarų Europą per Lenkiją ir Lietuvą.
Minskas tai neigia ir kritikuoja ES nares, kad šios neįsileidžia atvykėlių.
Humanitarinių organizacijų nurodo, kad nuo vasarą prasidėjusios krizės abipus sienos žuvo mažiausiai 11 žmonių, taip pat kritikuoja lenkų vyriausybę dėl jos vykdomos migrantų apgręžimo politikos.
Būsimoji Vokietijos užsienio reikalų ministrė: negalime leistis šantažuojami A. Lukašenkos
Vokietijos Žaliųjų partijos lyderė ir būsimoji užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pasisako už griežtumą ir kartu už dialogą santykiuose su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka.
„Mes patiriam dvejopą A. Lukašenkos šantažą“, – sakė A. Baerbock žurnalui „Spiegel“. Viena vertus, pabėgėliai naudojami kaip instrumentas, siekiant suskaldyti Europą. Antra vertus, vyriausybė nori, kad europiečiai pripažintų ją pokalbių partnere, nors ji engia opoziciją. „Negalime leistis šantažuojami diktatoriaus“, – pabrėžė politikė.
Todėl esą teisinga griežtinti ES sankcijas Baltarusijai ir toliau daryti spaudimą A. Lukašenkai. Tačiau kartu, anot A. Baerbock, diplomatija reiškia, kad „visuomet reikia ieškoti dialogo“. „Be dialogo neįmanoma vykdyti užsienio politikos“, – sakė ji.
Tačiau A. Baerbock kritikavo abu kadenciją baigiančios kanclerės Angelos Merkel pokalbius telefonu su A. Lukašenka. „Ne kanclerė turėjo skambinti A. Lukašenkai“, – sakė ji. „Paprasto sprendimo“ krizėje nėra, tačiau svarbu, kad Lenkija ir Vokietija veiktų drauge. „Didžiausias prioritetas“, A. Baerbock nuomone, yra „pasirūpinti pabėgėliais – tai pat ir Lenkijos, t. y. ES teritorijoje“.
Prie ES išorės sienos su Baltarusija, ypač pasienyje su Lenkija, jau daug savaičių įstrigę tūkstančiai pabėgėlių iš Artimųjų Rytų. ES kaltina A. Lukašenką tyčia gabenant žmones į pasienį ir taip keršijant už ES sankcijas. Minskas kaltinimus neigia.
