„Raginame Rusiją deeskaluoti situaciją, būti skaidriai, nes didėjantys Rusijos karinių pajėgų skaičiai prie Ukrainos iš tiesų kelia nerimą dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, tai yra nepaaiškinami veiksmai. Mes matome, kad yra telkiamos pajėgos, sunkioji ginkluotė, šarvuotos transporto priemonės, dronai, elektroninės karybos sistemos. Matome dešimtis tūkstančių kovoti pasirengusių kovinių grupių karių. Taigi, Rusija turėtų mažinti įtampą deeskaluodama situaciją ir skaidriai deklaruodama savo tikslus“, – Prezidentūroje kalbėjo J. Stoltenbergas.
NATO vadovas akcentavo, kad jeigu Rusija vis tik nuspręstų panaudoti jėgą Ukrainoje, ji neabejotinai sulauktų Vakarų atsako, kaip kad sulaukdavo anksčiau.
„Jeigu Rusija nuspręstų panaudoti jėgą, neabejotinai ji sulauktų atoveiksmio ir pasekmių. Mes rodytume savo valią ir pajėgumus. Ir tos pasekmės būtų tokios, kokios jos buvo ir anksčiau, po to, kai buvo aneksuotas Krymas 2014 metais, NATO sąjungininkai ir Europos Sąjunga įvedė griežtas finansines ir ekonomines sankcijas Rusijai. Mes taip pat nuo to laiko įgyvendinome ir griežčiausias nuo Šaltojo karo laikų kolektyvinės gynybos nuostatas“,- tikino J. Stoltenbergas.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje lankosi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von Der Leyen.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė su NATO ir Europos Komisijos vadovais aptarė saugumo situaciją regione, padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje, susidariusią dėl Lukašenkos režimo vykdomos hibridinės atakos.
Vakarų šalys šį mėnesį ėmė nerimauti dėl pranešimų apie Rusijos kariuomenės judėjimą prie Ukrainos sienų. Maskva atmetė Vakarų kaltinimus, kad Rusija galimai rengiasi įsiveržimui, ir savo ruožtu pažėrė kritikos NATO dėl tariamų Aljanso provokacijų.
Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įspėjo Rusiją, kad ši „brangiai sumokės“, jei imsis puolimo.
Ukraina kartu su savo Vakarų sąjungininkėmis taip pat kaltina Rusiją, kad ši remia separatistus Ukrainos rytuose, tačiau Maskva tai neigia.
Kijevo kariai nuo 2014 metų įgijo kovinės patirties ir iš Vakarų šalių, ypač JAV, sulaukė ginkluotės bei kitos įrangos.
Konfliktas Ukrainos rytuose iki šiol pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.
Europos Komisijos pirmininkė: ir toliau skatinsime migrantų sugrįžimą į jų kilmės šalis
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė, kad ES ir toliau sieks padėti išspręsti repatriacijos klausimą šalims, susiduriančioms su migrantų krize.
„Mes neatidėliotinai susisiekėme su Jungtinių Tautų (JT) Pabėgėlių biuriu ir stengiamės pagelbėti repatriacijos klausimais tiems migrantams, kurie yra įsitrigę ties ES ir Baltarusijos siena. Dabar repatriacijos procesas atrodo vis sėkmingiau ir sėkmingiau vyksta. 75 procentai pabėgėlių, kurie yra įstrigę tarp ES ir Baltarusijos sienos ir yra kilę iš Irako. Dabar jau buvo išsiųstas ne vienas lėktuvas į Iraką, taigi, su tarptautine migracijos organizacija ir su JT Pabėgėlių biuriu mes aktyviai bendradarbiaujame ir toliau dirbsime, kad paremtumėme ir paskatintumėme migrantų sugrįžimą į jų kilmės šalis“, – teigė Europos Komisijos pirmininkė.
Vis tik, susitikime dalyvavusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad nors repatriacijos klausimas ir sprendžiamas, norėtųsi, jog procesas vyktų sparčiau.
„Manome, kad vyksta darbas, kuris turėtų vykti dar intensyviau, kad žmonės, kurie įstrigo Baltarusijoje, naudojantis tarptautinių organizacijų pagalba, būtų grąžinami į savo kilmės šalis. Tai jau vyksta, bet visi turbūt pageidautumėme, kad vyktų sparčiau ir plačiau“, – teigė I. Šimonytė.
ELTA primena, sekmadienį Lietuvoje lankosi Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von Der Leyen. Prezidentas Gitanas Nausėda su NATO ir Europos Komisijos vadovais aptarė saugumo situaciją regione, padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje, susidariusią dėl Lukašenkos režimo vykdomos hibridinės atakos. Susitikime dalyvavo ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
