„Atrodo, kad karo ESBO regione rizika šiuo metu didesnė nei bet kada per pastaruosius 30 metų“, – pareiškė Z. Rau prasidedant šios organizacijos Nuolatinės tarybos posėdžiui.
„Šiuo metu šalys narės susiduria su įvairiais iššūkiais taikai ir saugumui. Užsitęsę konfliktai, karinė priešprieša, radikalizacija, terorizmas drauge su silpnesne ginkluotės kontrole, COVID-19 pandemijos pasekmės, taip pat žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimai didina neapibrėžtumą, neprognozuojamumą ir baimę mūsų visuomenėse“, – pabrėžė jis.
Pasak Z. Rau, ESBO savo ruožtu būtina sutelkti dėmesį į pastangas saugumo problemoms Rytų Europoje išspręsti, įskaitant taikų konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimą.
„Būsime atviri dialogui, pasirengę pateikti iniciatyvų, kad būtų pasiektas tarpusavio supratimas ir sumažėtų įtampa ESBO regione... Ypač daug dėmesio norime skirti padėties gerinimui saugumo srityje, padėti ieškoti taikaus sprendinio regioniniams konfliktams“, – kalbėjo jis.
„Mums reikia sutelkti dėmesį į taikų Ukrainos konflikto išsprendimą pagal Minsko susitarimus, gerbiant Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir vienybę“, – sakė Z. Rau.
„Kelios savaitės susiduriame su didelės karinės eskalacijos Rytų Europoje galimybe. Neseniai mus pasiekė reikalavimai dėl garantijų saugumo srityje – svarbioje ESBO sferos dalyje“, – sakė jis. – Mes neabejingi šalių narių pareikštiems prieštaravimams dėl saugumo... Tikiu, kad ESBO yra tinkama platforma visiems... saugumo aspektams aptarti.“
Tuo pačiu jis pažymėjo, kad iškilus karinės eskalacijos regione galimybei reikia „tarptautinio įvertinimo ir deramos reakcijos“.
Anksčiau Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pažymėjo, kad ESBO drauge su ES ir NATO yra labai svarbus veikėjas užtikrinant Europos saugumą.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas po Rusijos ir JAV derybų sakė, kad sprendimas dėl tolesnių kontaktų su JAV saugumo garantijų klausimais bus priimtas po Rusijos konsultacijų su NATO ir po ESBO derybų.
