JAV ir Rusijai sprendžiant dėl Europos ateities – ES tyla: „Jausmas kaip po Antrojo pasaulinio karo“

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai rinksis ieškoti bendros pozicijos Ukrainos krizėje. Nors krizė parodė koks mažas ES vaidmuo geopolitiniu požiūriu, krizė Bendrijos pašonėje galėtų tapti galimybe tai pakeisti.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai rinksis ieškoti bendros pozicijos Ukrainos krizėje.<br>Lrytas.lt koliažas.
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai rinksis ieškoti bendros pozicijos Ukrainos krizėje.<br>Lrytas.lt koliažas.
Rusijos kariuomenė.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rusijos kariuomenė.<br>AP/Scanpix nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.<br>AP/Scanpix nuotr.
J. Borrellis Luhansko regione.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
J. Borrellis Luhansko regione.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
NATO ir Rusijos derybos.<br>AFP/Scanpix asociatyvi nuotr.
NATO ir Rusijos derybos.<br>AFP/Scanpix asociatyvi nuotr.
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai rinksis ieškoti bendros pozicijos Ukrainos krizėje.<br>123rf.com nuotr.
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai rinksis ieškoti bendros pozicijos Ukrainos krizėje.<br>123rf.com nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.<br>123rf nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

2022-01-16 15:33

Galima sakyti, kad ši savaitė tikrai neprisidėjo prie stiprios Europos Sąjungos politinės galios įvaizdžio kūrimo.

Nors Rusijos karių susitelkimas prie rytinės Ukrainos sienos ir toliau kursto baimę dėl Rusijos invazijos, Europa net neužėmė vietos prie derybų stalo.

Pirmadienį aukšto rango diplomatai iš Jungtinių Valstijų ir Rusijos susitiko Ženevoje rimtoms deryboms, tačiau čia nebuvo nei vieno ES pareigūno.

Kai derybos trečiadienį buvo perkeltos į Briuselį, pasirinkta ne Europos Vadovų Taryba, suburianti Europos valstybių vadovus, o NATO būstinė.

Ketvirtadienį derybos tęsėsi nuolatinėje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) taryboje Vienoje.

Rusija kaltinama prie Ukrainos sienos sutelkusi 100 tūkst. kautis pasiruošusių karių, Vakarai prašo šiuos karius išvesti.

Tuo tarpu Maskva reikalauja, kad NATO pasitrauktų iš buvusių sovietinių šalių, nutrauktų bet kokią plėtrą į rytus ir neleistų Ukrainai prisijungti prie aljanso. JAV teigia, kad to padaryti neįmanoma, tačiau pabrėžia, kad derybas reikėtų tęsti.

Ir visą laiką atrodo, kad partnerių veiksmus ES stebi iš tolo.

Jausmas kaip po Antrojo pasaulinio karo"

ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį ir penktadienį susitiko Prancūzijos šiaurės vakarų mieste Breste. Prancūzų diplomatinis šaltinis prieš neoficialų susitikimą dienraščiui „Euronews“ tikino, kad ES yra „giliai įsitraukusi į vykstančias diskusijas dėl Ukrainos.“

Tačiau politikos apžvalgininkai stebisi, koks mažas ES vaidmuo šioje krizėje.

„Panašus jausmas kaip po Antrojo pasaulinio karo, kai amerikiečiai ir rusai sprendė dėl Europos ateities – ypač dėl to, kad šis konfliktas vyksta prie pat Europos slenksčio“, – teigė Paryžiuje įsikūrusio Sciences Po universiteto tyrimų vadovas Jacques'as Rupnikas.

„Dabartinė padėtis tik parodo kaip sudėtinga bus Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui suteikti Europai „strateginę autonomiją“, kurią jis deklaravo“, – pridūrė jis.

Prancūzija pirmininkaus ES šešis mėnesius iki pat birželio mėn. Proeuropietiškas Macronas gruodį per spaudos konferenciją pareiškė norintis „Europą padaryti galingą pasaulyje, visiškai suverenią, laisvą rinktis ir savo likimo šeimininke.“

Prancūzas paskelbė ambicingą ES viziją: Šengeno erdvė su griežtesne Europos išorės sienų kontrole, stipresnis policijos bendradarbiavimas, naujas ekonominis susitarimas dėl Afrikos žemyno ir bendra Europos gynybos politika.

ES vienybė labai svarbi kuriant kietąją galią

Norint įgyvendinti tokias ambicijas, J.Rupniko nuomone, ES turi išeiti iš savo dabartinio išimtinai ekonominio ir komercinio „švelniosios galios“ vaidmens ir taip pat tapti geopolitine „kietąja galia.“

Tam reikalingas bendras sutarimas, o Europos narių susiskaldymas prasideda nuo pačių pamatinių punktų.

„ES šalys skirtingai suvokia grėsmes – Italija netrukdo saugumo situacija rytuose, kaip, pavyzdžiui, Lenkijai“, – aiškino J.Rupnikas.

Tyrėjas pridūrė, kad po buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencijos valstybės narės skirtingai vertina JAV poziciją. D.Trumpas buvo pirmasis JAV prezidentas, pavadinęs Europos Sąjungą „priešu“.

Kembridžo universiteto Geopolitikos centro direktorius Brendanas Simmsas sutinka, kad vienybė yra esminė sudedamoji dalis, Europai norint tapti kietąja jėga.

„ES turi virsti viena valstybe su vienu prezidentu ir vienu parlamentu, kad taptų svarbiu geopolitiniu žaidėju“, – įsitikinęs jis. – Štai kaip tokios šalys kaip JAV, turinčios 50 valstijų narių, sugebėjo suvienyti savo pajėgas.“

Tačiau D.Simmsas pripažino, kad tokios visiškos vienybės vargu ar pasiekti pavyks: „Deja, tai reiškia, kad ES negalės daryti to, ko nori, nes jos galia liks atomizuota.“

Trūkumai kaip galimybė

Tačiau šioje situacijoje suteikia pesimistiškai, mano Europos politikos centro vyresnioji politikos analitikė Sophie Pornschlegel.

„Dabartinė situacija rodo, kad JAV nedvejodama lenkia Europą – net ir dėl konflikto, vykstančio vienoje iš ES kaimyninių šalių“, – pripažino ji.

Tačiau tai padidina būtinybę sukurti bendrą ES poziciją gynybos srityje, vylėsi mokslininkė.

„Europa dabar turi pripažinti, kad pasaulyje dominuoja konkuruojančios jėgos, tokios kaip Kinija ir JAV, ir kad mes turime veikti, jei nenorime, kad ateityje mus visiškai užvaldytų“, – nedvejojo S.Pornschlegel.

Ji tikisi, kad ES atras daugiau bendros kalbų kovo mėnesį, kai bus susitarta dėl vadinamojo strateginio kompaso – pertvarkų dėl ES gynybos politikos, kurias nori įgyvendinti E.Macronas.

Susitikimas Breste iš dalies galėtų atverti kelią tokiam susitarimui.

Tuo tarpu prancūzų tyrinėtojas J.Rupnikas prognozuoja, kad 27 ES valstybės suartės – bent jau kalbant apie migracijos klausimą.

„Panašu, kad dabar yra sutarimas, kad mes, europiečiai, turime susigrąžinti savo išorės sienų kontrolę, jei norime, kad sąjunga išliktų – priešingu atveju nacionalizmas toliau kils“, – apibendrino jis.

Parengta pagal „Euronews“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.