Parlamento nariai ir regionų delegatai šeštadienį balsavo septintą kartą nuo tada, kai šią savaitę prasidėjo valstybės vadovo rinkimai.
Keletas partijų lyderių teigė, kad jų įstatymų leidėjai susilaikys arba balsuos tuščiais biuleteniais, o tai iš esmės pasmerks bet kokią galimybę išrinkti naująjį prezidentą.
Nuo pirmadienio vykstantis nevaisingas balsavimas turas po turo atskleidė aršią konkurenciją premjero Mario Draghi plataus masto koalicijos partnerių gretose. Ši vyriausybė buvo suformuota prieš metus, siekiant suvaldyti pandemiją ir padėti atsigauti šalies ekonomikai, užsitikrinus milijardines Europos Sąjungos lėšas.
Suburti varžovus ar net sąjungininkus, jog šie balsuotų už vieną kandidatą į prezidentus, kol kas atrodo labai sunku.
Praėjus dienai po to, kai centro dešiniųjų bloko kandidatas nesurinko reikiamos daugumos, dešiniųjų lyderis Matteo Salvini pareiškė, kad 80-metis S. Mattarella turėtų persvarstyti savo atsisakymą likti antrai septynerių metų kadencijai.
Penktadienio vakarą vykusiame balsavime S. Mattarella surinko bene daugiausiai balsų, nors pastarosiomis savaitėmis politikas dažnai kartoja, jog jis šių pareigų nebeis. Nors Italijos prezidento vaidmuo yra gana simbolinis, krizių laikotarpiu jis turi didelius įgaliojimus.
„Manome, kad nebėra rimta toliau sakyti „ne“ ir kirsti veto“, – sakė M. Salvini iš antiimigracinės ultradešiniosios partijos „Lyga“.
Pasak jo, šalies vadovas turėtų persvarstyti savo poziciją.
Italijos transliuotojas „RaiNews24“, nenurodydamas šaltinių, teigė, kad M. Draghi susisiekė su įvairiais politiniais lyderiais, siekdamas sutelkti paramą S. Mattarellai.
Dėl užsitęsusių derybų kyla pavojus Italijos, kovojančios su COVID-19 pandemija, tarptautiniam patikimumui, kurį sustiprino M. Draghi vadovaujama vyriausybė.
Tuo metu kraštutinių dešiniųjų pakraipos partijos „Italijos broliai“ vadovė Giorgia Meloni užsipuolė M. Salvini siekį įtikinti S. Mattarellą toliau eiti pareigas.
„M. Salvini siūlo, kad visi prašytų S. Mattarellą prezidentu likti dar vienai kadencijai“, – „Twitter“ paskyroje rašė D. Meloni. – Nenoriu tuo tikėti.“
G. Meloni, būdama vienintelės didelės opozicijos partijos lydere, pareiškė, kad ji džiaugtųsi, jei M. Draghi taptų prezidentu. Tai atlaisvintų premjero pareigas ir galbūt sukurtų pakankamai politinio nestabilumo, kad sukeltų pirmalaikius rinkimus, kurių ji nori.
Kol vyksta viešas ginčas, užkulisiuose stengiamasi rasti kandidatą, kuris galėtų padėti suvienyti tautą būdamas aukščiau politinės kovos.
Pastarosiomis savaitėmis vis dažniau minima buvusio Deputatų Rūmų pirmininko Piero Ferdinando Casini kandidatūra. Vis dėlto jo politinės pažiūros gali susikirsti su nešališkumu, kurio reikalaujama iš valstybės vadovo.
