A. M. Lopezo Obradoro populiarumo reitingas siekia beveik 60 proc., todėl niekada neatrodė, kad jo prezidentavimui gresia rimtas pavojus, o pats kairiosios pakraipos pažiūrų politikas buvo vienas didžiausių balsavimo rėmėjų.
Preliminariais Nacionalinio rinkimų instituto duomenimis, 90,3–91,9 proc. žmonių balsavo už tai, kad 2018-aisiais šešerių metų kadencijai išrinktas 68-erių prezidentas liktų poste iki 2024-ųjų.
Balsavime dalyvavo nuo 17 iki 18,2 proc. rinkėjų, o tai reiškia, kad net jei rezultatai nebūtų buvę palankūs A. M. Lopezui Obradorui, jie nebūtų buvę teisiškai privalomi.
Referendumo – pirmojo tokio pobūdžio plebiscito Meksikoje – šalininkai teigė, kad tai būdas padidinti demokratinę atskaitomybę, suteikiant rinkėjams galimybę atstatydinti prezidentą dėl prarasto pasitikėjimo.
„Dabar turime galimybę pakeisti tai, kas nėra teisinga. Yra buvę prezidentų, kurie, išrinkti žmonių, galiausiai pradėjo tarnauti kitiems interesams“, – naujienų agentūrai AFP sakė 57 metų matematikas ir muzikantas Benigno Gasca.
„Nenaudingas užsiėmimas“
Tačiau kritikai balsavimą vertino kaip brangią propagandą ir nereikalingą dėmesio atitraukimą nuo daugybės problemų, su kuriomis susiduria šalis, įskaitant su narkotikais susijusį smurtą, skurdą ir didėjančias pragyvenimo išlaidas.
„Tai nenaudingas užsiėmimas – pinigai išmesti į balą“, – sakė į pensiją išėjusi 62 metų mokytoja Laura Gonzalez.
A. M. Lopezas Obradoras su žmona savo balsus atidavė sekmadienio rytą netoli prezidento rūmų esančiame balsavimo punkte.
„Tegul niekas nepamiršta, kad vadovauja žmonės“, – pareiškė jis po to.
Meksikos konstitucija numato, kad prezidentas gali dirbti tik vieną kadenciją, o A. M. Lopezas Obradoras pažadėjo pasitraukti iš posto 2024 metais, oponentams apkaltinus jį, kad referendumas buvo žingsnis siekiant likti valdžioje ilgiau.
Valdančiosios partijos „Morena“ lyderis Mario Delgado sakė, kad rinkėjai pripažino A. M. Lopezo Obradoro „atsidavimą labiausiai nepasiturintiems ir didžiulį moralinį autoritetą, su kuriuo jis valdo“.
„Tik toks nenugalimas, nepalaužiamas demokratas kaip jis gali ryžtis“ balsavimui dėl atšaukimo, pridūrė jis.
Tačiau konservatyvios opozicinės partijos PAN atstovas Marko Cortesas teigė, kad balsavimas pasižymėjo „neteisėtumu, melu, manipuliavimu ir viešųjų išteklių nukreipimu“.
Septynis dešimtmečius iki 2000-ųjų Meksiką valdžiusios PRI atstovas Alejandro Moreno tviteryje parašė, kad „Morena“ referendumą pavertė „pasityčiojimu“, kad „patenkintų savo ego ir toliau apgaudinėtų meksikiečius“.
„Demokratijos pagrindas“
Apie 93 mln. rinkėjų turėjo teisę dalyvauti referendume, kuris buvo įtrauktas į Meksikos konstituciją 2019 metais A. M. Lopezo Obradoro iniciatyva.
Dauguma parašų, kurie buvo surinkti, kad balsavimas įvyktų, buvo jo šalininkų.
Ekspertai prognozavo, kad pergalė gali suteikti postūmį A. M. Lopezo Obradoro politinei darbotvarkei, pavyzdžiui, prieštaringai vertinamoms energetikos reformoms.
Prezidentas taip pat žvelgia į artėjančius 2024 metų rinkimus ir savo partijos bei galimų įpėdinių, įskaitant Meksiko merę Claudią Sheinbaum, perspektyvas.
Remiantis įmonės „Oraculus“ atliktos apklausos duomenimis, kovą A. M. Lopezo Obradoro populiarumas siekė 58 proc., nors tai yra gerokai mažiau nei 2019 metų vasarį pasiektas aukščiausias 81 proc. rodiklis.
64 metų namų šeimininkė Carmen Sobrino sakė, kad paklausė raginimo balsuoti, nes yra patenkinta A. M. Lopezo Obradoro prezidentavimu.
„Tikiuosi, kad jis išliks poste“, – sakė moteris, atidavusi savo balsą sostinėje.
Kita rinkėja, 59 metų ekonomistė Flor Mercedes Rodriguez, referendumą vertino kaip galimybę „atnaujinti piliečių dalyvavimo kultūrą... Tai yra demokratijos pagrindas.“
Prieš balsavimą prezidentas apkaltino Nacionalinį rinkimų institutą, esą šis, susitaręs su jo politiniais oponentais, sabotavo referendumą ir nepakankamai jį reklamavo.
