Maždaug 21 val. (22 val. Lietuvos laiku) prasidėjusi deglų nušviesta vakarinė procesija po dvejų metų pertraukos, kurią lėmė COVID-19 pandemija, grįžo į tradicinę vietą Koliziejuje. Per šiemetinę Didžiojo penktadienio, kuriuo minima Jėzaus Kristaus mirtis ant kryžiaus, ceremoniją karui Ukrainoje buvo skirta daug dėmesio.
Popiežius, kuris ne kartą pasmerkė konfliktą Ukrainoje ir ragino per Velykas nutraukti ugnį, meldėsi, kad „priešai paspaustų vienas kitam ranką ir vienas kitam atleistų“.
„Nuginkluok brolio ranką, pakeltą prieš brolį“, – Dievo meldė Pranciškus.
„Gyvenu Romoje daugiau kaip 30 metų, bet šiandien atrodė labai svarbu ateiti“, – naujienų agentūrai AFP sakė 52 metų italų mokytoja Stefania Cutolo, chorui repetuojant prieš vakaro ceremoniją.
„Šio vakaro žinia po dvejų metų pertraukos dėl pandemijos yra svarbi dvigubai. Kai į Europą sugrįžta nacionalizmas, privalome veikti“, – pridūrė ji.
„Čia sutinkame visą pasaulį, girdime visas kalbas. Tai nuostabu“, – sakė 71 metų Marie-Agnes Bethouart, atvykusi su vyru ir dviem vaikaičiais.
Minioje tarp žvakių matėsi Ukrainos vėliava.
Tarp žmonių, kuriems buvo patikėta nešti kryžių, buvo visą gyvenimą draugaujančios rusė ir ukrainietė. Šios moterys kryžių nešė vienoje iš 14 Kryžiaus kelio stočių.
„Netinkama“
Tačiau šios Vatikano iniciatyvos, sumanytos kaip susitaikymo gestas karo akivaizdoje, neįvertino Ukrainos pareigūnai.
Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios (UGAKB) didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas antradienį sakė, kad „ši idėja yra netinkama, pirmalaikė ir dviprasmiška, [ja] neatsižvelgiama į Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekstą“.
„Abiejų tautų susitaikymo gestai bus prasmingi tik tada, kai baigsis karas“, – pridūrė jis.
Ukrainos pasiuntinys prie Šventojo Sosto Andrijus Jurašas savo ruožtu išreiškė susirūpinimą dėl Vatikano planų Didžiojo penktadienio proga organizuoti ceremoniją, per kurią Rusijos ir Ukrainos moterys neštų kryžių.
Klausimo opumą parodo ir tai, kad Ukrainos žiniasklaida boikotavo ceremonijos transliaciją, o Vatikanas pridėjo komentarą ukrainiečių ir rusų kalbomis.
Procesijoje dalyvavusi 18-metė turistė iš Kyjivo Anastasija Gončarova sakė: „Nemanau, kad tai gera idėja, nes mes daugiau ne broliškos tautos. Jie žudo mūsų vaikus, jie žagina mūsų vaikus, apvagia mūsų namus. Tai šlykštu.“
Vatikanas sakė atsižvelgęs į ukrainiečių katalikų reakciją ir nors minėtos draugės rusė ir ukrainietė nešė kryžių, buvo atsisakyta iš anksto parengtos tryliktosios stoties meditacijos. Ją pakeitė tylos valandėlė – visi pamaldų dalyviai tyliai meldėsi už karo aukas ir už taiką.
Dauguma procesijos dalyvių sveikino Vatikano iniciatyvą dėl Rusijos ir Ukrainos.
„Tai kryžius, todėl ir šių dviejų tautų skausmas, bet taip pat viltis, nes tikime, kad po karo bus taika. Tai labai gražu“, – sakė M.-A. Bethouart.
Nuo 1964-ųjų rengiama Kryžiaus kelio procesija pastaruosius dvejus metus dėl pandemijos vyko Šv. Petro aikštėje Vatikane, smarkiai ribojant dalyvių skaičių.
