„Šiais metais planuojame reikšmingai padidinti savo paramą Moldovai, aprūpindami jos ginkluotąsias pajėgas papildoma karine įranga“, – šioje šalyje viešintis Ch. Michelis sakė per bendrą spaudos konferenciją su prezidente Maia Sandu.
Ch. Michelis sakė, kad ES padidins paramą „logistikos, kibernetinės gynybos srityse“ ir sieks suteikti Moldovai „daugiau karinių pajėgumų“, tačiau daugiau detalių nepateikė.
„ES yra visiškai solidari su jumis, su Moldova. Mūsų, europiečių, pareiga – padėti ir remti jūsų šalį“, – sakė jis ir pridūrė, kad Bendrija padės Moldovai „tvarkytis su Rusijos agresijos Ukrainoje padariniais“.
„Toliau stiprinsime mūsų partnerystę, kad priartintume jūsų šalį prie ES“, – kalbėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
M. Sandu per spaudos konferenciją sakė, kad nors Moldova yra parengusi planus „pesimistiniams scenarijams,.. šiuo metu nematome neišvengiamo pavojaus“.
Ji pridūrė, kad incidentus Uždniestrėje „sukėlė promaskvietiškos jėgos“, ir „mes stengiamės užkirsti kelią tokiems incidentams“.
Uždniestrė yra niekieno nepripažįstamas separatistinis Moldovos regionas, rytuose besiribojantis su Ukraina. Prorusiški separatistai šį regioną, kuriame gyvena maždaug 470 tūkst. žmonių, kontroliuoja nuo 1992 metų karo su Moldova.
Rusija Uždniestrėje laiko maždaug 1,5 tūkst. savo karių, vadinamų taikdariais.
Praėjusią savaitę Uždniestrė pranešė apie kelis sprogimus, kuriuos pavadino „teroristiniais išpuoliais“. Skelbta, kad buvo smogta regiono Valstybės saugumo ministerijos pastatui, kariniam daliniui ir Rusijai priklausančiam radijo retransliavimo bokštui.
Nerimas, kad Ukrainoje vykstantis karas gali išplisti į šį regioną, sustiprėjo vienam rusų generolui neseniai pareiškus, kad vasario 24 dieną Kremliaus pradėtos vadinamosios specialiosios karinės operacijos tikslas – sukurti sausumos koridorių per Pietų Ukrainą į Uždniestrę.
Kyjivas apkaltino Rusiją, kad ji nori destabilizuoti regioną ir sukurti pretekstą karinei intervencijai.
