85 metų pontifikas per kelionę aplankys Edmontono, Kvebeko ir Ikaluito miestus.
Praėjusį mėnesį Pranciškus per susitikimą Vatikane su Kanados čiabuvių bendruomenių atstovais atsiprašė jų už smurtą katalikiškuose internatuose.
Dėl buvusių internatinių mokyklų šiuo metu atliekama virtinė tyrimų, pradėtų po to, kai šalia jų buvo aptikta daug nepažymėtų kapų. Manoma, kad tokiuose kapuose gali būti palaidota daugiau kaip 4 tūkst. dingusiais laikomų vaikų.
Vatikanas nurodė, kad daugiau detalių apie pontifiko kelionę bus paskelbta artimiausiomis savaitėmis.
Pranciškus anksčiau sakė, kad norėtų aplankyti Kanadą, tačiau dėl kelionės kilo abejonių pašlijus jo sveikatai. Pastaruoju metu pontifikas skundėsi kelių skausmais ir neseniai pirmąkart viešai pasirodė sėdėdamas vežimėlyje.
Anksčiau šį mėnesį dėl Pranciškaus sveikatos problemų buvo atidėta birželį turėjusi įvykti jo kelionė į Libaną.
Popiežius lankysis Kanadoje per Onines, kurio minimos liepos 26 dieną.
Manoma, kad pontifikas dar kartą atsiprašys prievartą katalikiškose internatinėse mokyklose patyrusių čiabuvių ir aukų artimųjų.
Maždaug 150 tūkst. autochtonų, metisų ir inuitų vaikų nuo XIX amžiaus pabaigos iki XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio buvo išsiųsti į 139 internatines mokyklas visoje Kanadoje. Šalies vyriausybė tokiu būdu vykdė priverstinės asimiliacijos politiką.
Šie vaikai daug mėnesių praleido atskirti nuo savo šeimų, kalbos ir kultūros. Daugelis jų patyrė mokyklų direktorių ir mokytojų fizinį bei lytinį smurtą.
Balandį Pranciškus pasmerkė „ideologinę kolonizaciją“, kurios „aukomis tapo tiek daug vaikų“.
„Jūsų tapatybė ir kultūra buvo sužalotos, daugelis šeimų buvo atskirtos“, – kalbėjo pontifikas, pavadinęs „šiurpinančiomis“ „neišspręstas traumas, kurios tapo ištisų kartų traumomis“.
Manoma, kad tūkstančiai vaikų mirė nuo ligų, prastos mitybos ar nepriežiūros. Nuo 2021 metų gegužės Kanados katalikiškų internatinių mokyklų teritorijose buvo aptikta per 1,3 tūkst. nepažymėtų kapų.
Tiesos nustatymo ir susitaikymo komisija 2015-aisiais priėjo prie išvados, jog tokia vyriausybės politika prilygo „kultūriniam genocidui“.
