S. Lavrovas išliejo pagiežą ant Lietuvos: kaltina rusofobijos kurstymu tarptautiniu lygiu

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas rusofobijos apraiška pavadino skulptūrų nukėlimą Lietuvoje esančiose sovietinių karių kapinėse ir kitose vietose.

S. Lavrovas.<br>AP/Scanpix nuotr.
S. Lavrovas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 13, 2022, 1:28 PM, atnaujinta May 13, 2022, 1:47 PM

„Tam, ką jie daro su paminklais ir kitais klausimais, kuriuos tiesiogiai reglamentuoja tarpvyriausybiniais susitarimai, neįmanoma rasti jokio kito protu paremto paaiškinimo kaip tik rusofobija ir absoliutus savo įsipareigojimų pamiršimas“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS cituoja spaudos konferencijoje Tadžikijos sostinėje Dušanbėje kalbėjusį S. Lavrovą.

„Man būtų sunku įtarti mūsų kolegas lietuvius, kad jie turi kokią nors ilgalaikę strategiją. Jie atlieka agresyvesnės rusofobiškosios NATO ir Europos Sąjungos dalies nuolatinio dirgiklio vaidmenį“, – teigė Rusijos diplomatijos vadovas.

Vasario 24 dieną Rusijos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuvoje iš viešos aplinkos, daugiausia sovietinių karių kapinių, pradėti šalinti likę okupacinės kariuomenės kariams skirti paminklai ir kiti atminimo ženklai.

S. Lavrovas taip pat sakė abejojantis Ukrainos siekio įstoti į Europos Sąjungą motyvais ir kaltino Briuselį už Europos žemyno ribų siekiančiomis ambicijomis.

Ukraina, į kurią Rusija įsiveržė vasario 24 dieną, „yra pasirengusi deklaruoti neutralios, neprisijungusios [valstybės] statusą“, po Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) užsienio reikalų ministrų susitikimo Tadžikijos sostinėje Dušanbėje sakė S. Lavrovas.

„Tuo pačiu metu jie bando visais įmanomais būdais pabrėžti savo troškimą tapti ES nare, – sakė S. Lavrovas. – Kyla rimtų abejonių dėl to, koks nekaltas yra Kijevo troškimas.“

Rusija per įstrigusias taikos derybas reikalavo, kad Ukraina atsisakytų savo ambicijų įstoti į NATO ir pasiskelbtų „neutralia“.

S. Lavrovas apkaltino ES iš „konstruktyvios, ekonominės platformos“ virtus „agresyviu, karingu žaidėju, deklaruojančiu toli už Europos žemyno [ribų siekiančias] ambicijas“. Jis paminėjo ES veiksmus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

„Jie skuba sekti NATO jau pramintu taku, tuo būdu patvirtindami tendenciją, kad susilieja su Šiaurės Atlanto aljansu (NATO) ir iš tikrųjų tarnaus kaip jo priedas“, – pareiškė jis.

Ukraina yra pripažinusi, jog turi mažai galimybių tapti JAV vadovaujamo karinio aljanso nare, bet kilus karui pateikė prašymą įstoti į 27 valstybių ES.

Ketvirtadienį ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Bendriją rezervuoti Kijevui vietą Europos Sąjungoje, net jei visapusiškai narystei pasiekti gali prireikti daug laiko.

Šiuo metu Ukrainos paraišką dėl narystės ES nagrinėja Europos Komisija, ji savo vertinimą žada pateikti birželį.

Oficialiai sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo šaliai dar turės priimti visos 27 ES narės, pasiremdamos ekspertų rekomendacijomis iš Komisijos.

Kiek anksčiau šią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.