Suskaičiavus daugiau kaip 99 proc. balsų paskelbta, kad 40,3 proc. atiteko griežtai kairiųjų pažiūrų Gustavo Petro – 62 metų buvusiam partizanui ir sostinės Bogotos merui.
Jis dabar turi galimybę tapti pirmuoju per neramią šalies istoriją kairiųjų prezidentu ir atimti valdžią iš tradiciškai valdančio politinio bei ekonominio elito.
77 metų milijonierius Rodolfo Hernandezas, taip pat buvęs meras, pirmajame rinkimų rate liko antras. Jis surinko 28 proc. balsų ir atėmė iš G. Petro galimybę gauti daugiau kaip 50 proc. balsų, būtinų rinkimų pergalei jau pirmajame rate.
R. Hernandezas, savo rinkimų programoje akcentuojantis kovą su korupcija, taip pat aplenkė 47 metų Federico Gutierrezą – antrojo pagal dydį Medeljino miesto buvusį merą, atstovaujantį dešiniųjų partijų aljansui. Prieš balsavimą apklausos rodė, kad F. Gutierrezas, su kuriuo viltis siejo isteblišmento partijos, liks antras.
Sekmadienį G. Petro žadėjo „realias permainas“, jei bus išrinktas, ir sakė, kad sieks „socialinio teisingumo ir ekonominio stabilumo“.
„Kompanija negali augti, jei visuomenė skurdi. Pelnas negali pastoviai augti, jei dauguma gyventojų badauja“, – sakė jis.
Antrasis rinkimų ratas įvyks birželio 19-ąją.
„Pavojus demokratijai“
Pasak analitikų, G. Petro kelią į prezidentus komplikuoja R. Hernandezo iškilimas. Kai kurios apklausos rodė, kad šis populisto ir kovotojo su isteblišmentu reputaciją pelnęs kandidatas turi daugiau galimybių už F. Gutierrezą įveikti G. Petro antrajame rinkimų rate.
Vos paaiškėjus rezultatams G. Petro ėmėsi veikti prieš varžovą ir atkreipė dėmesį, kad R. Hernandezo atžvilgiu vyksta tyrimas dėl kyšininkavimo. „Ar to norime?“ – klausė G. Petro.
Tuo metu nugalėtas F. Gutierrezas pareiškė, kad antrajame rate balsuos už R. Hernandezą, nes G. Petro kelia „pavojų demokratijai“.
„Nenorime prarasti šalies ir nerizikuosime Kolumbijos, savo šeimų, savo vaikų ateitimi“, – sakė jis.
Po dešimtmečius trukusio partizanų siautėjimo Kolumbijoje giliai įsišaknijusi politinės kairės baimė, todėl G. Petro iškilimui buvo įnirtingai priešinamasi, o varžovai jį vaizdavo kaip radikalių pažiūrų populistą, panašų į velionį Venesuelos lyderį Hugo Chavezą.
R. Hernandezas savo ruožtu sakė rezultatus rodant, kad kolumbiečiai „rimtai nusiteikę išgyvendinti korupciją kaip valdžios sistemą“.
„Visi norime pokyčių“
Sekmadienio balsavimas maždaug 12 tūkst. balsaviečių vyko tvyrant didelei įtampai, praėjus metams po griežtų saugumo pajėgų veiksmų prieš protestuotojus, išėjusius į gatves dėl gilėjančių socialinių ir ekonominių problemų.
Daugiau kaip 8,5 mln. kolumbiečių balsavo už G. Petro, tikėdamiesi, kad jis galės spręsti skurdo, smurto, nusikalstamumo ir išsikerojusios korupcijos problemas.
Jokiai politinei partijai nepriklausantis R. Hernandezas surinko 5,9 mln. balsų, o F. Gutierrezas gavo 5 mln. balsų.
„Visi norime pokyčių“, – naujienų agentūrai AFP sakė 34 metų viešbučio durininkas Elisonas Beltranas, balsavęs už R. Hernandezą.
R. Hernandezo politika dažnai vadinama neperprantama ir neatitinkanti jokios konkrečios politinės doktrinos.
„Nemanau, kad jis taip tvirtai pasirodė dėl savo politikos. Galvoju, kad tai labiau susiję su jo retorika ir tuo, kad jis iš esmės patiko daugybei nusivylusių rinkėjų, labai nerimavusių dėl Petro“, – AFP sakė analitikas Michaelas Shifteris iš strateginių studijų centro „Inter-American Dialogue“.
Ivanas Duque, įveikęs G. Petro per 2018 metų rinkimų antrąjį turą, palieka postą būdamas rekordiškai nepopuliarus. Kolumbijoje prezidentai gali dirbti tik vieną ketverių metų kadenciją.
Mūsų dienomis apie 40 proc. iš 50 mln. kolumbiečių gyvena žemiau skurdo ribos, o pajamų nelygybė šioje šalyje yra viena didžiausių pasaulyje, rodo Pasaulio banko duomenys.
Ekonomikai skaudžiai smogė koronaviruso pandemija. Darbo neturi kas šeštas miestų gyventojas.
I. Duque vyriausybės įvaizdį dar labiau pablogino tarptautinės bendruomenės pasmerktas bandymas griežtai numalšinti pernai ištisas savaites vykusius protestus prieš skurdą. Per tuos neramumus žuvo dešimtys civilių.
Studentų paskolos, apsilankymas pajūryje
G. Petro, jau trečią kartą dalyvaujantis prezidento rinkimuose, žadėjo spręsti socialinės nelygybės problemas ir siekti, kad Kolumbijos ekonomika labiau tausotų aplinką. Tam iš dalies turėtų padėti naujų naftos telkinių žvalgymo laipsniškas mažinimas.
Tuo metu R. Hernandezas, be kitų dalykų, siūlo uždaryti ambasadas, kad būtų apmokėtos studentų paskolos, o visi kolumbiečiai turėtų teisę bent kartą gyvenime nuvykti prie jūros.
Ir G. Petro, ir F. Gutierrezas prieš balsavimą sulaukė grasinimų juos nužudyti. Tokių pačių perspėjimų gavo ir G. Petro kampanijos partnerė Francia Marquez, galinti tapti pirmąja Kolumbijos viceprezidento postą užėmusia juodaode.
Dabar išformuotos marksistų partizanų grupuotės FARC disidentai ryte susprogdino tris sprogstamuosius užtaisus Kolumbijos pietryčiuose, kur ginkluotos grupuotės kovoja su narkotikų prekeivių gaujomis.
Buvo sužeistas vienas karys, bet Gynybos ministerija paskelbė, kad balsavimas nebuvo paveiktas.
Tvarką per balsavimą palaikė apie 300 tūkst. ginkluotų policininkų ir karių. Rinkimus atidžiai stebėjo Amerikos valstybių organizacijos ir Europos Sąjungos stebėtojai.
