Rusijos okupacijos Černobylio draudžiamojoje zonoje rezultatai: vogė už tūkstančius, o sulaužė už milijonus

Rusijos kariuomenė pirmosiomis karo dienomis užėmė Černobylio atominės elektrinės zoną ir išbuvo joje iki pat kovo pabaigos. Kaip ir kitose okupuotose teritorijose, Rusijos pajėgos grobstė ir niokojo turtą rizikuodami pakartoti branduolinę katastrofą.

Nuotraukoje matyti Rusijos karių iškasti grioviai netoli Raudonojo miško – dešimties kvadratinių kilometrų teritorija aplink Černobylio atominę elektrinę.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Nuotraukoje matyti Rusijos karių iškasti grioviai netoli Raudonojo miško – dešimties kvadratinių kilometrų teritorija aplink Černobylio atominę elektrinę.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Černobylio laboratorijoje rusų pajėgos „išlaisvino“ kompiuterius nuo pagrindinių plokščių.<br>UNIAN/Aleksandras Sinica nuotr.
Černobylio laboratorijoje rusų pajėgos „išlaisvino“ kompiuterius nuo pagrindinių plokščių.<br>UNIAN/Aleksandras Sinica nuotr.
Specialistai užfiksavo labai aukštą radiacijos lygį draudžiamosios zonos „Raudonajame miške“, kur Rusijos kariai kasė apkasus.<br>UNIAN/Aleksandras Sinica nuotr.
Specialistai užfiksavo labai aukštą radiacijos lygį draudžiamosios zonos „Raudonajame miške“, kur Rusijos kariai kasė apkasus.<br>UNIAN/Aleksandras Sinica nuotr.
UNIAN/Aleksandras Sinica nuotr.
UNIAN/Aleksandras Sinica nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 10, 2022, 6:58 AM

Kremlius per savo propagandistus beveik nuo pirmųjų karo dienų ėmė grasinti pasauliui branduoliniu karu. Ir siekiant didesnio patikimumo, šios grėsmės buvo paremtos teroristiniais veiksmais Ukrainos branduoliniuose objektuose – verta prisiminti Ukrainos Zaporožės atominės elektrinės apšaudymą kovo pradžioje. Laimei, tai nesibaigė antra branduoline katastrofa Ukrainos istorijoje.

Kalbant apie Černobylio atominę elektrinę, nekviesti svečiai buvo jaučiami. Nors rusų pajėgos iš Černobylio uždraustosios zonos išvyko dar kovo 31 d., jų buvimo pėdsakai – sunaikinti kompiuteriai ar apšaudyti automobiliai – aiškiai matomi ir šiandien. Invazijos žala bus jaučiama dar daugelį metų.

Labiausiai nukentėjo valstybinės specializuotos įmonės „Ecocentre“ laboratorija, įsikūrusi Černobylio mieste. Prieš kelerius metus, padedant Europos Komisijai, laboratorijai buvo nupirkta naujos įrangos už 6 mln. eurų, kuri skirta kasdien stebėti oro, dirvožemio ir vandens užterštumo lygį.

Nesunku atspėti, kas vyko toliau – kompiuteriai buvo „išlaisvinti“ nuo pagrindinių plokščių ir sudėtingos mokslinio stebėjimo sistemos darbas buvo barbariškai sunaikintas.

„Viskas, kas buvo nauja, buvo pavogta. Ištraukti „Winchesters“, išimta atmintis, procesoriaus lustai. Išlaužtos visos spintelės, kuriose saugomi svarbūs dokumentai. Į kambarį įpilta alkoholio ir jis padegtas. Jie vogė už tūkstančius ir laužė už milijonus. Jie padarė viską, ką galėjo padaryti blogo“, – prisimena laboratorijos spektrometrijos ir radiometrijos skyriaus vedėjas Leonidas Bogdanas apie tai, ką paliko „antrosios pasaulio armijos“ atstovai.

Šiandien, po dviejų mėnesių Rusijos pajėgų nebuvimo Černobylio zonoje, laboratorijos darbas iš dalies atnaujintas. Be to, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misija jau apsilankė įvykio vietoje, kad apskaičiuotų patirtą žalą ir išsiaiškintų, kaip padėti Ukrainai įveikti padarinius.

Tačiau net ir atkūrus sunaikintą įrangą, „Ekocentro“ darbas nebus toks pat kaip anksčiau. Bėgdami iš Kijevo regiono rusai užminavo didelę dalį uždraustosios zonos. Todėl šiandien nėra galimybės naudotis daugeliu stebėjimo taškų, iš kurių buvo gaunami svarbūs duomenys.

„Negalime pasiekti visų taškų, nes jie užminuoti. Beveik visa 10 km zona, kairysis Pripetės upės krantas. Dalis teritorijos netoli sienos paversta įtvirtinta zona“, – žurnalistams, kurie pirmieji apsilankė išlaisvintoje Černobylio zonoje, sakė „Ekocentro“ generalinis direktorius Sergejus Kirejevas.

Pasak jo, dabar Ukrainos specialistai turės perkelti stebėjimo punktus.

Užpuolikai ne tik sunaikino radiacijos lygiui stebėti naudojamą įrangą, bet ir gerokai pakeitė radiacinę situaciją vietovėje – ją išvalė šarvuočiais ir sukėlė daugybę miškų gaisrų.

Tačiau, žinoma, kad Černobylio branduolinės katastrofos vietą užėmę Rusijos kariai savo šarvuotais automobiliais be apsaugos nuo radiacijos važiavo per labai toksišką zoną, vadinamą „Raudonuoju mišku“ – ir sukėlė radioaktyvių dulkių debesis. Šioje žemėje Rusijos pajėgos ne tik gyveno daugybę dienų, bet ir vartojo maistą, gaudami ne tik išorinį, bet ir vidinį radiacijos poveikį.

„Tai viena labiausiai užterštų vietų uždraustoje zonoje. Viename kvadratiniame kilometre yra iki 500 kurijų cezio, 18750 kilobecerelių kvadratiniame metre, 185 kilobecerelių plutonio, tai yra 5 kurijos, kai 0,1 kurijos pagal mūsų įstatymus gyventojams draudžiama, o čia jų yra 50 kartų daugiau“, – teigė S.Kirejevas.

Rusai paliko pėdsaką ir pačioje Černobylio elektrinėje. Kaip sakė Černobylio atominės elektrinės generalinio direktoriaus pareigas einantis Valerijus Seida, okupantai bijojo apiplėšti elektrinę, tačiau jie apvogė kitus objektus.

„Dispečerinėje jiems buvo draudžiama ką nors vogti, jiems buvo pasakyta, kad jei ką nors pavogs, tai bus branduolinė katastrofa. Iš pastatų ir patalpų dingo daugybė daiktų. Jie išplėšė visus sandėlius, pavogė konteinerius, aparatus, nešiojamąsias nukenksminimo sistemas, išpylė gesinimo sistemas, suvirinimo“, – prisiminimais dalijasi V. Seida.

Pranešama, kad okupantai pavogė arba sunaikino beveik 700 kompiuterių, daugiau kaip 300 automobilių ir 1 500 radiacijos dozimetrų iš Černobylio elektrinės.

„Bendra Rusijos pajėgų okupacijos metu padarytų nuostolių suma jau viršijo 2 milijardus grivinų. Tačiau esu įsitikinęs, kad darbas, kurį atlieka Černobylio zonos darbuotojai, atominės elektrinės personalas, leis nustatyti daugiau faktų apie patirtą žalą ir nuostolius“, – žurnalistams sakė aplinkos ir gamtos išteklių ministras Ruslanas Striletas.

Beje, Ukrainos „išvaduotojai“ šalies ekologijai jau padarė žalos, kurios neįmanoma visiškai įvertinti pinigais, nes karas sunaikino ištisas ekosistemas, kurios gali niekada nebeatsistatyti.

Parengta pagal UNIAN inf. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: iš kur paimti pinigų gynybai?