Daugelis rinkėjų sekmadienį atidavė savo balsus už kraštutinių dešiniųjų ar kraštutinių kairiųjų kandidatus, todėl prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansas neužsitikrino absoliučios daugumos Nacionaliniame Susirinkime.
M. Le Pen partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) 577 vietų parlamente turės 89 vietas. Ankstesnės sudėties Nacionaliniame Susirinkime ši politinė jėga turėjo aštuonis deputatus.
Kitoje politinio spektro pusėje esantis kairiųjų aljansas NUPES, vadovaujamas kraštutinių kairiųjų pažiūrų Jeano-Luco Melenchono, gavo 131 vietą ir bus didžiausia opozicinė jėga parlamente.
E. Macrono koalicija „Kartu“ (Ensemble) užsitikrino daugiausiai mandatų – 245, tačiau jai pritrūko 44 vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus turėtą absoliučią daugumą.
Dėl sėkmingo M. Le Pen partijos RN ir J.-L. Melenchono koalicijos, kurią sudaro jo paties kraštutinių kairiųjų judėjimas „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI), socialistai, žalieji ir komunistai, pasirodymo E. Macronui bus sunkiau įgyvendinti savo darbotvarkę, dėl kurios jis buvo gegužę buvo perrinktas antrai kadencijai, įskaitant pažadus mažinti mokesčius ir pakelti pensinio amžiaus kartelę nuo 62 iki 65 metų.
„Dabar Emmanuelis Macronas yra mažumos prezidentas. ... Jo pensijų reformos planas palaidotas, – pirmadienį sakė švytinti M. Le Pen Henen Bomone – savo bastione šiaurės Prancūzijoje, kur ji buvo perrinkta į parlamentą dar vienai penkerių metų kadencijai. – Tai istorinė pergalė (...) seisminis įvykis“.
„Į parlamentą ateiname kaip labai stipri frakcija, todėl reikalausime visų mums priklausančių postų“, – kalbėjo ji.
Pasak M. Le Pen, RN, kaip didžiausia parlamentinė partija (E. Macronas ir J.-L. Melenchonas vadovauja koalicijoms), sieks vadovauti įtakingam parlamento finansų komitetui – vienam iš aštuonių komitetų, prižiūrinčių nacionalinį biudžetą.
Ministrė pirmininkė Elisabeth Borne sekmadienį vakare užsiminė, kad E. Macrono aljansas sieks rasti „gerų kompromisų“ su įvairių politinių jėgų įstatymų leidėjais.
Pats E. Macronas rinkimų rezultatų kol kas nekomentavo.
Jo vyriausybė vis dar galės valdyti, bet tik derėdamasi su įstatymų leidėjais. Centristai gali bandyti derėtis kiekvienu konkrečiu atveju su centro kairės ir konservatorių partijos įstatymų leidėjais, siekdami, kad opozicijos įstatymų leidėjų nebūtų pakankamai daug, kad jie galėtų atmesti siūlomas priemones.
Vyriausybė taip pat kartais gali pasinaudoti Konstitucijoje numatyta specialia priemone ir priimti įstatymą be balsavimo.
Panaši situacija susiklostė 1988 metais valdant socialistų prezidentui Francois Mitterrand'ui, kuris, norėdamas prastumti įstatymus, turėjo tartis dėl paramos su komunistais arba centristais.
