„Tikiuosi, kad nesusirgsiu sepsiu, nes tada iš šios vietos niekada neišeisiu“, – rašė 30-metė savo motinai keliose trumposiose žinutėse, likus vos 12 valandų iki savo mirties.
Izabela buvo paguldyta į ligoninę po to, kai 22-ąją nėštumo savaitę jai prasidėjo priešlaikinis gimdymas.
Vos prieš kelias savaites jai buvo pranešta, kad jos negimęs kūdikis turi Edvardso sindromą – retą genetinį sutrikimą. Dauguma šia liga sergančių vaikų miršta dar negimę, todėl gydytojas liepė jai pasiruošti tokiai baigčiai.
„Izabelai buvo sudaužyta širdis, – JAV transliuotojui CNN pasakojo jos svainė Barbara Skrobol. – Ji labai norėjo kūdikio – brolio arba sesers savo 9 metų dukrai.“
Tačiau po vaisiaus anomalijos diagnozės Izabela paprašė aborto dėl medicininių priežasčių.
„Jie nuvyko pas gydytojus Lenkijoje ir paklausė, ar gali nutraukti nėštumą, – prisiminė B. Skrobol. – Jie pasakė „ne“. Tada, kai ji norėjo keliauti į užsienį, jai nubėgo vandenys.
Iš ligoninės lovos Pščinoje, pietų Lenkijoje, Izabela paaiškino savo motinai, kad gydytojai laukė, kol nustos plakti vaisiaus širdis, ir tik tada galėjo ją operuoti cezario pjūvio operacija, siekdami išvengti sepsio – gyvybei pavojingos ligos, kurią sukelia organizmo reakcija į infekciją.
„Mano gyvybei gresia pavojus“, – rašė ji vienoje žinutėje.
„Gydytojai negali padėti, kol vaisius gyvas dėl prieš abortus nukreipto įstatymo, – rašė ji. – Moteris yra tarsi inkubatorius.“
Kai rentgenas parodė, kad vaisius mirė, Izabela buvo nuvežta į operacinę. Tačiau, kaip teigia jos šeimos advokatas, pakeliui į ten Izabelei sustojo širdis ir ji mirė.
Tačiau oficiali mirties priežastis nebuvo paskelbta. Taip pat neaišku, kodėl Izabelos gydytojai neatliko aborto.
Jos šeima teigia, kad Izabela yra pirmoji naujausių sugriežtintų Lenkijos abortų įstatymų, kurie ir taip yra vieni griežčiausių Europoje, auka.
Beveik tris dešimtmečius abortai šioje daugiausia katalikiškoje šalyje buvo leidžiami tik trimis atvejais: jei nėštumas buvo išprievartavimo ar kraujomaišos pasekmė, jei motinos gyvybei grėsė pavojus, arba vaisiaus anomalijų atveju.
Tačiau kai 2015 m. į valdžią atėjo konservatyvioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), ji pažadėjo dar labiau sugriežtinti įstatymą, sakydama, kad panaikins vaisiaus anomalijų išimtį – dažniausiai naudojamą legalaus aborto atvejį, kuris, remiantis Lenkijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sudarė 98 proc. visų žinomų legalių abortų, 2019 m. atliktų Lenkijoje.
Parlamento opozicija sutrukdė partijai iš dalies pakeisti įstatymą. Tačiau 2020 m. spalį Lenkijos Konstitucinis Tribunolas – aukščiausiasis šalies teismas – nusprendė, kad moterims nutraukti nėštumą esant vaisiaus anomalijoms prieštarauja Konstitucijai, teigdamas, kad ši išimtis yra „eugeninė praktika“.
Po metų nuo šio sprendimo Izabela mirė.
Po to Katovicų regioninė prokuratūra pradėjo preliminarų baudžiamąjį tyrimą.
Praėjusiais metais Lenkijos prezidentas Andžejus Duda per spaudos konferenciją pasisakė dėl Izabelos atvejo, klausdamas, kodėl nebuvo atliktas abortas ir kodėl nebuvo išgelbėta jos gyvybė.
„Ligoninės gydytojai neatliko aborto, todėl turite atsakyti, kodėl taip atsitiko ir kodėl moters gyvybė nebuvo išgelbėta“, – tuomet sakė A.Duda.
Tačiau Pščinos apskrities ligoninė neigia, kad įvyko koks nors aplaidus darbas. Vis dėlto daugiau jokių detalių apie šį atvejį su CNN ji neaptarinėjo.
Lapkritį savo interneto svetainėje paskelbtame pareiškime ligoninė rašė, kad su šiuo atveju susiję gydytojai buvo nušalinti nuo pareigų, kol vyksta tyrimas.
Ligoninė teigė: „Gydytojai ir akušerės padarė viską, kas nuo jų priklausė, ir kovojo sunkią kovą dėl Pacientės ir jos Vaiko“.
Gydymo įstaiga pareiškė, kad dalijasi skausmu su visais, kuriuos palietė Izabelos mirtis, ypač su jos šeima.
„Reikėtų ... pabrėžti, kad ... visi medicininiai sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į Lenkijoje galiojančias teisines nuostatas ir elgesio standartus“, – teigė ligoninė.
Vis dėlto Lenkijos vyriausybė, komentuodama situaciją kratėsi atsakomybės ir gynė galiojantį abortų įstatymą: „Nėštumo nutraukimas išlieka teisėtas, kai kyla pavojus moters gyvybei“.
„Lenkijoje būti moterimi tikrai sunku“
Lenkija ir Malta yra vienintelės Europos Sąjungos valstybės narės, kuriose galioja itin griežti abortų įstatymai.
Nikodemas Bernaciakas, konservatyvios prieš abortus pasisakančios spaudimo grupės „Ordo Iuris Institute for Legal Culture“ teisės analitikas, sakė, kad įstatymu siekiama užtikrinti konstitucijos laikymąsi.
„Konstitucinis teismas nusprendė, kad žmogaus gyvybe laikoma ir dar negimusi gyvybė“, – sakė N.Bernaciakas.
Tačiau reprodukcinių teisių aktyvistai sako, kad vis griežtėjantys Lenkijos abortų įstatymai kelia pavojų tokioms moterims kaip Izabela.
Aktyvistei Justynai Wydžynskai iš abortų teisių tinklo „Aborcyjny Dream Team“ (ADT) gresia treji metai kalėjimo už tai, kad siuntė aborto tabletes nėščiai moteriai, kuri teigė patyrusi smurtą šeimoje.
J.Wydžynska prisipažįsta padėjusi moteriai, tačiau savo kaltės nepripažino. Šio bylos teismo posėdis turi įvykti liepos mėnesį.
„Štai kaip čia veikia patriarchatas, atimdamas reprodukcines teises, – sakė J.Wydžynska. – Lenkijoje būti moterimi tikrai sunku.“
Lenkijoje legalu savarankiškai susileisti aborto tabletes, bet ne padėti kitiems.
J.Wydžynska sakė, kad moterys Lenkijoje patiria precedento neturintį puolimą. Moterys, svarstančios apie abortą, dabar vengia kreiptis patarimo į gydytojus, sakė ji, aiškindama, kad vietoj to jos kreipiasi pagalbos į tokius aktyvistus kaip ji.
„Baisu, kad atsakomybė už tas moteris tenka mums, – sakė ji. – Jos neturi psichologinės paramos.“
Vieni iš sunkiausių skambučių, kuriuos jai teko priimti, yra iš tokių moterų kaip Izabela, kurioms atlikti tyrimai parodė vaisiaus anomalijas ir kurios žino, kad turi toliau nešioti vaisių, kuris, kaip jos žino, neišgyvens gimdymo.
„Kartais mums sunku tai išklausyti, – sakė ji. – Jos turi palikti šalį kaip kokios nusikaltėlės, ir joms tenka ieškoti pagalbos kitose vietose.“
Pasak J.Wydžynskos, praėjusiais metais ADT ir „Abortai be sienų“ padėjo 1540 Lenkijos moterų išvykti į užsienį pasidaryti aborto.
Varšuvos moterų sveikatos instituto daktarė Magdalena Dutsch teigė, kad įstatymas baudžia skurdžiausius Lenkijos gyventojus, atkreipdama dėmesį į finansinę naštą moterims, kurios nusprendžia vykti abortų daryti už šalies ribų.
„Tai didžiulė nelygybė, nes ne visos turi pinigų vykti į Slovakiją pasidaryti aborto, o aš, kaip gydytoja, turėčiau padėti visiems vienodai – todėl tai tik dar labiau skaudina“, – sakė ji.
Net ir pačioje Lenkijoje įstatymas prilygsta „vietos loterijai“ moterims, kurių nėštumas gali kelti pavojų jų gyvybei, pridūrė M.Dutsch.
„Jei gyvenate Varšuvoje ir galite atvykti į šią ligoninę, kurioje mes esame atviri ir kalbamės apie tai... mes galbūt šiek tiek kitaip interpretuojame įstatymą ir nebijome“, – sakė ji.
Tačiau, pasak jos, įstatymas jau turėjo gąsdinantį poveikį.
Aktyvistai sako, kad moterys dažnai bijo prašyti pagalbos, o kai kurie gydytojai nerimauja dėl aborto atlikimo pasekmių, jei bus manoma, kad jie per greitai siūlo abortą, net ir tais atvejais, kai motinos gyvybei gresia pavojus, kaip Izabelos atveju.
M.Dutsch tvirtino, kad negali suprasti JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo uždrausti abortų. Jos nuomone, sprendimas darytis abortą yra pamatinė žmogaus teisė.
„Mane šokiruoja tai, kad ši pasirinkimo laisvė atimama iš moterų“, – nuogąstavo M.Dutsch – net Jungtinėse Valstijose, kurias ji laikė „laisvės žeme“.
Parengta pagal CNN inf.
