„Labiausiai slepiamas nusikaltimas“ Ukrainoje: seksualinis smurtas pasitelkiamas kaip karo ginklas

Daugelis Rusijos pajėgų Ukrainoje įvykdytų nusikaltimų yra akivaizdūs: sužeisti ar nužudyti civiliai gyventojai, sugriautos mokyklos ir ligoninės, išpuoliai prieš kultūros objektus. Tačiau kiti nusikaltimai yra mažiau pastebimi – ne tik todėl, kad jų aukoms tenka susidurti su stigmatizacija ir gėda. Be abejo, kalbama apie Rusijos karių vykdomą seksualinę prievartą prieš civilius gyventojus.

Šioje 2022 m. gegužės 28 d. darytoje nuotraukoje aktyvistai protestuoja prieš seksualinę prievartą Rusijos karo Ukrainoje metu Niujorke. – Jungtinės Valstijos ir Europa 2022 m. birželio 6 d. paragino Rusiją nutraukti įtariamą jos kariuomenės ir įgaliotinių Ukrainoje vykdomą seksualinį smurtą. Kaltinimus Maskva pasmerkė kaip „melą“.<br>AFP/Scanpix asociatyvi nuotr.
Šioje 2022 m. gegužės 28 d. darytoje nuotraukoje aktyvistai protestuoja prieš seksualinę prievartą Rusijos karo Ukrainoje metu Niujorke. – Jungtinės Valstijos ir Europa 2022 m. birželio 6 d. paragino Rusiją nutraukti įtariamą jos kariuomenės ir įgaliotinių Ukrainoje vykdomą seksualinį smurtą. Kaltinimus Maskva pasmerkė kaip „melą“.<br>AFP/Scanpix asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 31, 2022, 8:26 PM

Dėl šių nusikaltimų, apie kuriuos istoriškai buvo nepakankamai pranešama, sudėtingo pobūdžio dar ilgokai užtruks, kol paaiškės visas problemos mastas. Tuos pačius mažus Kijevo apylinkių miestelius, kurie pasauliui jau žinomi dėl plačiai paplitusių civilių žudynių, – Bučą, Borodianką ir Irpiną – irgi lydi pasakojimai apie išprievartavimus. Ukrainos pareigūnai ir aktyvistai taip pat sulaukė daugybės liudijimų apie seksualinius žiaurumus iš rytinio Donbaso ir pietinių provincijų, kurios šiai dienai yra okupuotos Rusijos pajėgų (penktadalį Ukrainos teritorijos šiuo metu kontroliuoja Rusija).

Birželio pradžioje viena Jungtinių Tautų agentūra paskelbė, kad sulaukė 124 pranešimų apie seksualinę prievartą karo zonoje Ukrainoje. Vėliau tą patį mėnesį kita JT institucija pareiškė, kad gavo daugybę pranešimų apie seksualinius žiaurumus ir „gebėjo patikrinti 23 su karu susijusio seksualinio smurto atvejus, įskaitant išžaginimo, grupinio išžaginimo, kankinimo, priverstinio viešo nusirengimo ir grasinimų seksualiniu smurtu, atvejus“. Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijos gavo informacijos apie dešimtis kitų incidentų. Balandžio pradžioje „Human Rights Watch“ pranešė, kad užfiksavo pakartotinio Rusijos kario išžaginimo atvejį Charkovo srityje.

Vis daugiau nepatvirtintų duomenų rodo, kad tikrasis skaičius neabejotinai yra kur kas didesnis. Surinkti patikimus duomenis labai sunku. Ukrainos visuomenėje, ypač kaimo vietovėse, seksualiniai nusikaltimai vis dar stigmatizuojami, tad aukos bijo būti pasmerktos savo bendruomenės. Paprastai aukos vardu pagalbos kreipiasi jos giminaičiai ir draugai. Ukrainos aktyvistė Natalia Karbowska neseniai pavadino karo aplinkybėmis vykdomą seksualinį smurtą „labiausiai slepiamu nusikaltimu“.

Apie seksualinę prievartą kaip karo ginklą pirmą kartą buvo prabilta tik po Bosnijos karo, kada, kaip spėjama, 1992–1995 metais serbai išprievartavo nuo 20 000 iki 50 000 bosnių moterų, merginų ir vyrų. Dauguma šių nusikaltimų taip ir liko neištirti, nepaisant dešimtmečiais trukusių įvairių šalių prokurorų pastangų Hagoje specialiai sukurtame Tarptautiniame baudžiamajame tribunole buvusiai Jugoslavijai. Tačiau šie tyrimai ir bylos pakėlė iki šiol neliestą tylos uždangą apie nusikaltimus, kurių aukos – dažnai pasmerktos artimųjų – būdavo paliekamos pačios dorotis su savo skausmu.

Žmogaus teisių organizacija „La Strada Ukraine“ nuo kovo pradžios nuolat sulaukia skambučių apie seksualinių nusikaltimų atvejus. Per pirmuosius du karo mėnesius jie gavo pranešimus apie 17 aukų: vieną vyrą ir 16 moterų, iš kurių trys buvo paauglės.

„Sulaukėme skambučių apie grupinius seksualinius išpuolius prieš civilius gyventojus, – pasakojo Ukrainos teisininkė Julija Anosova. – Girdėjome pasakojimų apie grupes kareivių, kurie prievartavo stebinčiųjų akivaizdoje“. Teisininkės teigimu, tai leidžia manyti, kad Rusijos kariuomenė išprievartavimus naudoja kaip bauginimo priemonę, darydama psichologinį spaudimą ukrainiečių kariams, kuriems tenka nerimauti dėl savo motinų, žmonų, seserų ir dukrų likimų.

Medicinos tinklo „Dobrobut“ klinikinės psichologės Katerynos Galyant teigimu, nukentėjusieji dažnai teigia, kad po incidentų nori „nusiplėšti odą“. Vos tik aukos išsivaduoja iš pirminio šoko, jos stengiasi sunaikinti viską, kas joms primena siaubingą patirtį. Psichologės teigimu – tai apsauginė psichikos reakcija.

Tačiau toks įveikos mechanizmas gali sudaryti kliūčių tiriant nusikaltimą. Traumuotos aukos dažnai neprisimena tikslios įvykių chronologijos. Jų prisiminimai būna fragmentiški, jie dažnai negali prisiminti svarbių detalių, pavyzdžiui, užpuoliko išvaizdos, vietos arba to, ar buvo kitų asmenų. Ir visa tai, žinoma, dar sunkiau atkurti karo sąlygomis.

Gegužės pabaigoje, kai Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmila Denisova, pateikusi nepatikrintus duomenis apie įtarimus dėl seksualinės prievartos, buvo atleista iš pareigų, išryškėjo, kad šis klausimas yra labai opus.

Nepaisant iššūkių, Ukraina jau pradėjo persekioti smurtautojus. Gegužės mėnesį buvusi generalinė prokurorė Iryna Venediktova, Ukrainos prezidento V. Zelenskio atleista iš pareigų liepos 17 d., paskelbė Rusijos kario, kurį ji įvardijo kaip įtariamąjį dėl kelių Kijevo regione įvykdytų išžaginimų, nuotrauką. Ji nurodė, kaip šis karys kartu su kitais kariškiais du kartus įsilaužė į vietos gyventojų namus ir išprievartavo moteris. Vėliau prokurorė paprašė visuomenės pateikti jos biurui daugiau įkalčių. I. Venediktova likus kelioms dienoms iki atleidimo pranešė, kad JT sukurs ekspertų komandą, kuri padės Ukrainai tirti seksualinį smurtą kaip karo ginklą.

Praėjusį mėnesį Ukrainos prokurorai pradėjo pirmąjį Rusijos kario, kaltinamo išžaginimu, teismo procesą (jam nedalyvaujant). Byloje pagrindinė liudytoja taip pat yra nukentėjusioji, kuri apkaltino kariškį nužudžius jos vyrą, o paskui ne kartą ją išprievartavus.

Yra pagrindo tikėtis, kad tyrėjai, surinkę daugiau įrodymų, galės spręsti platesnius klausimus. 2008 m. Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją, kurioje išžaginimas apibrėžiamas kaip karo ginklas. Daugelis ukrainiečių įtaria, kad Rusija naudoja šį ginklą kaip dalį savo genocido strategijos prieš jų šalį. Vienoje neseniai dviejų įtakingų žmogaus teisių organizacijų parengtoje ataskaitoje apie karą Ukrainoje pažymima: „Išprievartavimas ir seksualinis smurtas gali būti genocido įrodymas“. Autoriai paminėjo sistemingą „Islamo valstybės“ seksualinį smurtą prieš jazidžių moteris Irake, kuris laikomas ekstremistų grupuotės siekio sunaikinti jazidžius kaip etninę grupę požymiu.

Rusijos kariai naudoja seksualinį smurtą, kad pasiųstų aiškią žinią: „Mes jus išnaikinsime – sunaikinsime tiek psichologiškai, tiek fiziškai“. Deja, tai visiškai atitinka viskam, ką Vladimiro Putino kariuomenė daro Ukrainoje.

Parengta pagal „The Washington Post“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.