Plakate klausiama: „Ar jus domina galimybė gauti Rusijos pilietybę supaprastintu būdu, prisijungiant prie ginkluotųjų pajėgų kaip samdiniui?“.
Leidimų centre taip pat lankosi kariuomenės verbuotojai, kurie atrenka karinio amžiaus vyrus ir bando juos įtikinti prisijungti prie Rusijos ginkluotųjų pajėgų Ukrainoje, pasakojo keli migrantai iš Tadžikistano.
„Kai pateikiate prašymą, verbuotojai nusiveda jus į kitą patalpą „konsultacijai“, o ten pradeda jus įkalbinėti, kad sutiktumėte vykti į karą“, – pasakojo vienas migrantas.
Daugelio teigimu, kariuomenės verbuotojai, „kurie anksčiau buvo šiek tiek santūresni“, tapo atviresni ir atkaklesni kreipdamiesi į migrantus iš Vidurinės Azijos, nes Rusija stengiasi užverbuoti daugiau kovotojų savo kariuomenei Ukrainoje, kuri patyrė didžiulių nuostolių nuo 2022 m. vasario mėn. įvykdytos plataus masto invazijos.
Šią savaitę Rusijos įstatymų leidėjas paragino priimti teisės aktą, kuris leistų kariuomenei lengviau pašaukti Rusijos pilietybę gavusius asmenis iš Vidurinės Azijos ir Kaukazo.
Dūmos narys Michailas Matvejevas kritikavo natūralizuotų piliečių nenorą kovoti už Maskvą, kartu jis teigė, kad „vietiniai Rusijos gyventojai miršta už savo tėvynę“.
Nuo gruodžio pradžios Ukrainoje žuvo daugiau kaip 20 000 rusų karių ir 80 000 buvo sužeista, šio mėnesio pradžioje pranešė JAV nacionalinio saugumo taryba. Kitais vertinimais, Rusijos pajėgos patyrė kur kas didesnių nuostolių. Maskva nepateikia savo aukų skaičiaus.
Nepaisant nuostolių, Rusija šiemet nepaskelbė naujo šaukimo po to, kai 2022 m. rugsėjo mėn. įvykdyta „dalinė karinė mobilizacija“ paskatino tūkstančius vyrų bėgti į užsienį.
Vietoj to Rusijos valdžia suintensyvino pastangas pritraukti samdinių – tiek tarp Rusijos piliečių, tiek tarp darbuotojų migrantų, siūlydama jiems pinigų ir kitų lengvatų.
Taip išmokoms, ne karui?
Nuo pirmųjų Maskvos brutalios invazijos į Ukrainą mėnesių rusų verbuotojai taikėsi į migruojančius darbininkus, kreipdamiesi į juos migracijos centruose, mečetėse ir bendrabučiuose.
Gegužės 10 d. M.Matvejevas paprašė gynybos ministro Sergejaus Šoigu pateikti informaciją apie tai, kiek natūralizuotų piliečių, kurių dauguma yra kilę iš Vidurinės Azijos ir Kaukazo, nuo 2022 m. pradžios buvo įtraukti į kariuomenę.
M.Matvejevas pastarosiomis dienomis garsiai smerkė migrantų, tapusių piliečiais, nenorą prisijungti prie to, ką Maskva vadina „specialiąja karine operacija“ Ukrainoje, tuo pat metu noriai imant iš valstybės socialines pašalpas ir kitas socialines išmokas.
Vietoj to jie prisijungia prie taksi vairuotojų, gatvių šlavėjų ir statybininkų armijos Rusijoje, rašė M. Matvejevas „Telegram“.
„Mes nematome jų mūšio lauke, – sakė jis. – Vyksta karas, Rusijai reikia kareivių“.
Įstatymų leidėjas teigė, kad natūralizuoti piliečiai, kurių dauguma, kaip manoma, išsaugojo savo pirminę pilietybę, „patogiai“ naudojasi „dvigubos pilietybės“ statusu, kad išvengtų karo.
M.Matvejevo komentaruose taip pat buvo keliamas klausimas, ar Rusijos valdžios institucijos nesiryžo siųsti „dvigubų piliečių“ į Ukrainą dėl tam tikrų teisinių, politinių ar galimų pasekmių saugumui.
Jis pats paskelbė, kad nagrinėjo federalinius įstatymus ir rengė pataisas, kad būtų pašalintos bet kokios esamos kliūtys, trukdančios dvigubų piliečių karinei mobilizacijai. M.Matvejevas nenurodė, kada įstatymo projektas bus pateiktas parlamentui.
Savo laiške S.Šoigu įstatymų leidėjas prašė pateikti pasiūlymus „dėl federalinių teisės aktų, susijusių su Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir jų rezervo mobilizacinių poreikių tenkinimu iš Rusijos pilietybę įgijusių asmenų“, tobulinimo.
Jis sakė, kad nuo 2016 m. Rusijos pasus gavo daugiau kaip 500 000 tadžikų. Po jų seka 310 000 kazachų, 230 000 armėnų ir 170 000 uzbekų.
Darbo jėgos migracijos į Rusiją banga tęsiasi nepaisant karo Ukrainoje ir jo ekonominių padarinių. Rusijos vyriausybės statistikos duomenimis, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį į Rusiją atvyko 1,3 mln. migrantų, t. y. 60 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2022 m.
Maždaug pusė atvykusiųjų yra Uzbekijos piliečiai, po jų seka 350 000 tadžikų ir kiek daugiau nei 172 000 kirgizų.
„Būčiau kovojęs už Rusiją, jei ji nebūtų buvusi agresorė“
Buvęs mokytojas iš Tadžikistano Negmatas dirba statybininku privačioje statybų bendrovėje Maskvos pakraštyje. Negmatas praėjusiais metais kartu su septynių asmenų šeima gavo Rusijos pilietybę.
Kaip Rusijos pilietė, Negmato žmona gavo vienkartinę maždaug 10 000 JAV dolerių išmoką, nes vadinamoji „motinystės sostinė“ Maskva įvedė kovos su smarkiai mažėjančiu šalies gyventojų skaičiumi priemones. Šeima šiuos pinigus panaudojo kaip pradinį įnašą už balandžio mėnesį įsigytą butą daugiaaukščiame name Maskvos srityje.
Jie taip pat reguliariai gauna vaiko išlaikymo išmoką. 37 metų Negmatas sutinka, kad natūralizuoti piliečiai iš Vidurinės Azijos, „kurie paprastai turi dideles šeimas, gauna daugiau socialinių išmokų nei etniniai rusai“.
Negmatas negavo šaukimo į kariuomenę. Gegužės 12 d. jis pasakojo, kad jam, kaip penkių vaikų tėvui, gali pavykti išvengti šaukimo į kariuomenę.
Negmatas teigė, kad jam „patinka gyventi Rusijoje ir vadina ją namais“. Paklaustas, ar eitų kariauti į Ukrainą, jei jį pašauktų į kariuomenę, jis be išlygų atsakė, kad ne.
„Galbūt, jei Rusija būtų užpulta, aš kovočiau už ją, – sakė jis. – Tačiau šiame kare Rusija yra agresorė. Aš nesijaučiu blogai, kad nekovočiau už Rusiją Ukrainoje“.
Parengta pagal „Radio Free Europe/Radio Liberty“ inf.
