„Ukrainoje nebus teisingos ir ilgalaikės taikos be europiečių dalyvavimo“, – Paryžiuje vykusiame užsienio reikalų ministrų susitikime sakė Prancūzijos atstovas Jeanas Noelis Barrot, o jo kolegos iš Vokietijos ir Ispanijos pridūrė, kad jokie sprendimai negali būti priimti be Ukrainos.
Ministrai pasisakė netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas susitarė nedelsiant pradėti derybas, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.
Tiek Vokietijos atstovė Annalena Baerbock, tiek Ispanijos atstovas Jose Manuelis Albaresas Bueno susitikime sakė, kad joks sprendimas dėl Ukrainos negali būti priimtas „be Ukrainos“, ir paragino ES šalis šiuo klausimu parodyti vienybę.
J. M. Albaresas Bueno pridūrė: „Norime taikos Ukrainai, bet taip pat norime, kad neteisingas karas baigtųsi teisinga taika“.
Tuo tarpu Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sakė, kad susitikime buvo aptarta „tolesnio bendradarbiavimo su JAV“ tema.
„Nėra geresnės saugumo garantijos mūsų žemynui nei glaudus transatlantinis bendradarbiavimas“, – sakė R. Sikorskis.
Lenkija nesiruošia siųsti karių į Ukrainą
Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas Lenkijos žiniasklaidai sakė, kad iš šiandien pasakytų Hegsetho žodžių jam tapo aišku, kad Ukraina nebus pakviesta prisijungti prie NATO.
„Iki šiol nebuvo jokio kvietimo, o po šio pareiškimo aišku, kad jo nebus. Jei svarbiausia šalis su tuo nesutinka, nėra prasmės puoselėti vilčių, kad tas kvietimas vis tiek kaip nors ateis“, – sakė jis, kurį cituoja PAP.
Jis pasveikino aiškumą dėl narystės, sakydamas jog gerai, kad tiesa pagaliau buvo pasakyta.
„Manau, kad iš tikrųjų gerai, kad tai buvo pasakyta... vis tiek nebuvo jokio susitarimo (dėl narystės perspektyvų) iš kitų šalių... o dabar turime aiškų atsakymą“, – sakė jis.
Jis sakė, kad Lenkija ir kitos Europos šalys vis dėlto turėtų „palaikyti šias (Ukrainos) ambicijas ir nekeisti savo pozicijos“, nes jų interesai skiriasi nuo JAV interesų.
Jis taip pat sakė, kad Lenkija neplanuoja siųsti į Ukrainą jokių karių kaip taikos palaikymo pajėgų dalį, pranešė TVN24.
Jungtinė Karalystė teigia, kad reguos į JAV raginimą
JK gynybos sekretorius John Healey teigia, kad Europos šalys reaguos į JAV raginimą.
„Šiandien matėme beveik 50 šalių, kurios aiškiai įsipareigojo toliau stiprinti paramą Ukrainai kovoje už jos laisvę, šalies ateitį ir mūsų saugumą.
Jis sako, kad dalyvaujančios šalys tebėra pasiryžusios toliau finansuoti Ukrainą, kad „padidintų spaudimą V. Putinui, padėtų priversti V. Putiną sėsti prie derybų stalo ir priartinti ilgalaikę taiką.
Atsakydamas į P. Hegsetho komentarus, jis pažymėjo, kad europiečiai atkreipė dėmesį į „nuolatinį JAV įsipareigojimą šiai grupei, Ukrainos siekį užtikrinti ilgalaikę taiką ir saugumo garantijų svarbą už jos ribų.
Išgirdome jo raginimą Europos valstybėms imtis aktyvesnių veiksmų. Mes tai darome ir darysime.“, – teigė JK gynybos sekretorius.
J. Healey atkreipė dėmesį, kad Nato sąjungininkės įsipareigojo 2024 m. Ukrainai skirti 40 mlrd. eurų karinės pagalbos, o toliau skyrė 50 mlrd. eurų. Didžiąją dalį, beveik 60 proc. šios pagalbos, suteikė Europos valstybės
Vokietija teigia, kad Europos sąjungininkės turi būti įtrauktos į derybas dėl Ukrainos
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock trečiadienį pareiškė, kad po JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu į bet kokias taikos derybas dėl Ukrainos turi būti įtraukti Europos sąjungininkai.
„Jei Rusijos prezidentas pagaliau suprastų, kad jis turėtų užbaigti šią katastrofą visos Europos taikos labui, tai būtų pavėluotas žingsnis“, – sakė A. Baerbock Paryžiuje prieš susitikimą su kitomis Europos sąjungininkėmis dėl padėties Ukrainoje.
A. Baerbock sakė, kad ukrainiečiai, jų sąjungininkai Europoje ir Jungtinės Valstijos nori taikos.
„Vienintelis, kuris trejus metus atsisakė šios taikos, buvo Rusijos prezidentas, kuris į visus žingsnius taikos link atsakė dar didesniu smurtu, dar didesniu terorizmu“, – sakė ji.
Kartu ji pabrėžė, kad taika gali būti pasiekta tik kartu su mumis visais, t. y. su Ukraina ir europiečiais.
Ji sakė, kad šis požiūris bus pabrėžtas artimiausiomis dienomis per Miuncheno saugumo konferenciją – svarbų pasaulio užsienio politikos lyderių susitikimą, kuriame turėtų dalyvauti JAV viceprezidentas JD Vance'as.
Europiečiai ne kartą aiškiai pasakė, „kad mes, europiečiai, turime ginti savo saugumą“, – sakė J. Baerbock.
Tačiau ilgalaikė taika gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei Europos šalys veiks kaip NATO partnerės „kartu su mūsų draugais amerikiečiais“.
Kaip ilgalaikę taiką užtikrinančius elementus ji įvardijo teritorinius klausimus, saugumo garantijas Ukrainai ir galimybę tapti NATO nare.
Tačiau svarbiausias žingsnis buvo tai, kad „Rusijos prezidentas, kuris užtraukė šią nelaimę Europai, pagaliau yra pasirengęs sėsti prie derybų stalo, kad galėtume kartu žengti taikos keliu“, – sakė J. Baerbock.