Išlaidų paketą parengė konservatyvieji krikščionys demokratai (CDU) ir Bavarijos krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – seserinės partijos, kartu laimėjusios vasario mėnesį vykusius parlamento rinkimus. Jį rengiant dalyvavo ir tikėtini koalicijos partneriai – centro kairieji socialdemokratai (SPD).
Pakete numatyta įsteigti specialų 500 mlrd. eurų infrastruktūros fondą, taip pat sušvelninti Vokietijos konstitucijoje įtvirtintas griežtas skolos taisykles, kad būtų galima padidinti karines išlaidas.
Tačiau norint pakeisti skolos taisykles, tektų perrašyti konstituciją, o tam reikia dviejų trečdalių balsų daugumos Bundestage – Vokietijos parlamento žemutiniuose rūmuose.
SPD pralaimėjimas vasario rinkimuose reiškia, kad CDU/CSU ir SPD šios ribos nepasieks, kai naujai išrinkti įstatymų leidėjai užims savo vietas Bundestage. Norėdamos surinkti daugumą, partijos turės pasikliauti kraštutiniais kairiaisiais „Die Linke“, kurie nuo seno priešinasi karinių išlaidų didinimui.
Dėl šių priežasčių CDU/CSU ir SPD bando prastumti paketą prieš susirenkant naujam Bundestagui. Tačiau tam reikia žaliųjų paramos, o šie nesutinka paremti viso paketo.
Taip pat neaišku, ar kadenciją baigiančiam Bundestagui apskritai leidžiama priimti tokius reikšmingus sprendimus. „Die Linke“ ir kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pateikė ieškinius Konstituciniam Teismui, siekdamos užkirsti kelią neeilinėms sesijoms šią ir kitą savaitę. Partijos tvirtina, kad tokie žingsniai pažeistų būsimų parlamento narių teises.