Iš pirmo žvilgsnio susitarimas Kremliui reiškia „nuolaidą po nuolaidos“, priversdamas stebėtojus klausti, ar Rusija ėmėsi kokių nors veiksmų, kad įvykdytų jiems keliamus reikalavimus.
Baltųjų rūmų pareiškime neatsakoma į Kremliaus žodžius, kad paliaubos Juodojoje jūroje esą prasidės tik po to, kai JAV panaikins sankcijas Rusijos žemės ūkio produktams ir trąšoms, taip pat panaikins apribojimus bankui „Rosselchozbank“.
Tai galėtų būti pirmas reikšmingas sankcijų Rusijai sušvelninimas nuo invazijos į Ukrainą ir reikštų, kad Maskva reikalautų dvigubos kainos už karo nutraukimą: politinių ir karinių nuolaidų iš Ukrainos ir išėjimo iš tarptautinės izoliacijos, rašo „The Guardian“.
Analitikai mano, kad D. Trumpo administracija yra pasirengusi sudaryti tokį susitarimą.
„Rusijos menas – parduoti amerikiečiams Rusijos reikalavimus kaip Rusijos nuolaidas, o po to reikalauti sankcijų sušvelninimo“, – sako Vokietijos tarptautinių reikalų instituto Rusijos ekonomikos tyrėjas Janis Kluge.
Kartu bet kokį sankcijų Rusijai sušvelninimą ribos Europos noras imtis panašių veiksmų, tačiau susitarimas po derybų Rijade „atspindi rimtą diplomatijos persiorientavimą dėl Ukrainos ir palieka Europą labiau izoliuotą siekiant sulaikyti Rusiją“, – teigiama straipsnyje.
Andrew Rothas taip pat teigia, kad Baltieji rūmai slėpė planus sušvelninti sankcijas arba kad Amerikos derybininkus nustebino Rusijos reikalavimas sušvelninti apribojimus. Jis pabrėžia, kad Kremlius naudojasi savo svertais santykiuose su Baltaisiais rūmais, kurie nori parodyti, kad Donaldas Trumpas yra vienintelis lyderis, galintis užtikrinti taiką Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad sankcijų sušvelninimo klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę prieš susitikimą Rijade. Ukraina nesutiko, kad apribojimų Rusijai panaikinimas būtų įtrauktas į bendrą pareiškimą po derybų, sakė jis.
„The Guardian“ rašo, kad tolesnėse derybose susitarimas, kuris netenkina abiejų šalių, „anksčiau ar vėliau žlugs“. Susitarimas ir atskiri pareiškimai kelia papildomų klausimų, ar Jungtinės Valstijos gali tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos, jei jos „akivaizdžiai simpatizuoja Kremliui“.
Parengta pagal „New Voice“ inf.