Pastarojo meto įvykiai, rodę, kad Korėjos pusiasalyje didėja įtampa

2012 m. gruodžio 12 d. nepaisydama tarptautinės kritikos, Šiaurės Korėja išbandė ilgojo nuotolio „Unha-3“ tipo raketą, galinčią nešti branduolinę galvutę. Raketa nuo Šiaurės Korėjos vakarinės pakrantės skriejo pietų kryptimi ir netrukus nukrito Ramiajame vandenyne į rytus nuo Filipinų. Šiaurės Korėjos duomenimis, raketa turėjo išvesti į kosmosą palydovą, kuris tarnautų tik taikiems tikslams.

Šiaurės Korėja paskelbė „karo padėtį“ su Pietų Korėja ir perspėjo Seulą bei Vašingtoną, jog bet kokia provokacija gali greitai peraugti į didelio masto branduolinį konfliktą.<br>AP
Šiaurės Korėja paskelbė „karo padėtį“ su Pietų Korėja ir perspėjo Seulą bei Vašingtoną, jog bet kokia provokacija gali greitai peraugti į didelio masto branduolinį konfliktą.<br>AP
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 30, 2013, 4:45 PM, atnaujinta Mar 9, 2018, 2:05 AM

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba tąkart pasmerkė Šiaurės Korėjos veiksmus. Šalys kaltina Pchenjaną siekiu sukurti ilgojo nuotolio raketą, kuri galėtų gabenti branduolinius užtaisus. JT rezoliucijos draudžia Šiaurės Korėjai naudoti ginklų technologiją kosmonautikoje.

2013 m. sausio mėn. Reaguodamas į sankcijas, įvestas po „Unha-3“ tipo raketos bandymo, Pchenjanas pranešė, kad rengiasi trečią kartą išbandyti atominę bombą.

Vasario 12 d. užfiksuota, kad Šiaurės Korėja po žeme atliko dar vieną, jau trečiąjį, atominės bombos bandymą. Dėl Pchenjano veiksmų Jungtinių Tautų Saugumo Taryba sušaukė skubų susirinkimą.

Vėliau pati Šiaurės Korėja patvirtino sėkmingai įvykdžiusi požeminį branduolinį bandymą, per kurį buvo susprogdintas naujas „miniatiūrizuotas“ užtaisas. Pchenjanas taip pat nurodė, kad šis žingsnis „buvo tikslingas atsakas į JAV priešiškumą“. Seisminis aktyvumas Šiaurės Korėjoje vasario 12-ąją atitiko 2006 ir 2009 metais per branduolinio ginklo bandymus užfiksuotus įvykius.

Kovo 7 d. JT patvirtino naujas sankcijas Šiaurės Korėjai, atsakydamos į vasarį Pchenjano įvykdytą branduolinį bandymą. Rezoliucijoje apribojimai taikomi Šiaurės Korėjos diplomatams, grynųjų pinigų pervedimo operacijoms ir prabangos prekių įsigijimui.

Trims privatiems asmenims ir dviem kompanijoms, susijusioms su Šiaurės Korėjos kariuomene, taikomas kelionių draudimas ir lėšų įšaldymas.

Pchenjanas pažadėjo pasinaudoti savo teise surengti prevencinę branduolinę ataką prieš bet kurią šalį, kuri puls Šiaurės Korėją.

Kovo 11 d. Pietų Korėja ir JAV pradėjo metines jungtines karines pratybas „Key Resolve“, kurios buvo suplanuotos smarkiai pablogėjus santykiams su Šiaurės Korėja.

Į jungtines pratybas Šiaurės Korėja tradiciškai reagavo grasinimais. Pchenjanas paskelbė atšaukęs visus susitarimus dėl paliaubų tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų, taip pat nutraukė Nepuolimo sutartį su Pietų Korėja.

Tačiau JT pareiškė, kad paliaubų susitarimų vienašališkai nutraukti negalima.

Kovo 19 d. virš Pietų Korėjos, šioje šalyje vykstant karinėms pratyboms, praskrido JAV bombonešis B-2, galintis gabenti branduolines bombas. Tokių veiksmų imtasi reaguojant į Pchenjano grasinimus JAV ir Pietų Korėjai.

Vašingtonas pabrėžė turįs galimybių apginti Pietų Korėją, jeigu atsinaujintų kariniai veiksmai, sustabdyti 1953 metų paliaubų susitarimo.

Kovo 20 d. Kibernetinė ataka iš rikiuotės išvedė Pietų Korėjos bankų ir televizijos kanalų veiklą.

Mažiausiai trys transliuotojai (KBS, MBC ir YTN) bei du bankai (“Shinhan“ ir „Nonghyup“) kreipėsi į policiją dėl sutrikusios kompiuterinių sistemų veiklos.

Įtarimo šešėlis krito ant komunistinės Šiaurės Korėjos, kuri prieš kelias dienas taip pat buvo pranešusi, kad jos tinklapius puola programišiai. Dėl to Pchenjanas kaltino Pietų Korėją ir JAV.

Kovo 27 d. Šiaurės Korėja nutraukė tiesioginę karinę telefono liniją su Pietų Korėja. Ji buvo naudojama susisiekimui darbininkams kertant sieną į Šiaurės Korėją, kur yra bendrai vadovaujamas pramonės kompleksas.

Tokiu būdu visi tiesioginiai vyriausybių ir kariškių kontaktai buvo sustabdyti.

Prieš kelias savaites Šiaurės Korėja nutraukė Raudonojo Kryžiaus „karštąją liniją“, kuria abi vyriausybės naudojosi bendravimui nesant diplomatiniams santykiams.

Kovo 28 d. virš Pietų Korėjos praskrido du sunkiai susekami JAV bombonešiai B-2, galintys gabenti branduolines bombas.

Abu lėktuvai, pakilę iš Vaitmano oro pajėgų bazės Misūryje, per vieną nenutrūkstamą misiją ten ir atgal nuskrido 20,8 tūkst. kilometrų ir numetė mokomąsias bombas viename Pietų Korėjos poligone.

Abu bombonešiai dalyvavo tebesitęsiančiose bendrose Pietų Korėjos ir amerikiečių karinėse pratybose, kurios išprovokavo Pchenjano grasinimus pradėti „visapusišką karą“ su branduoliniais ginklais.

Kovo 30 d. Šiaurės Korėja paskelbė „karo padėtį“ su Pietų Korėja ir perspėjo Seulą bei Vašingtoną, jog bet kokia provokacija gali greitai peraugti į didelio masto branduolinį konfliktą.

JAV pareiškė, kad šį pranešimą vertina rimtai, tačiau pažymėjo, jog jis atitinka jau pažįstamą scenarijų. Pietų Korėja irgi per daug nesureikšmino pareiškimo, sakydama, jog tai tėra seni grasinimai, įvilkti į naują rūbą.

Abi Korėjos formaliai tebekariavo pastaruosius šešis dešimtmečius, nes 1950-1953 metų Korėjos karas buvo užbaigtas paliaubomis, o ne taikos sutartimi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.