Ar audra Egipte sustiprės iki uragano?

Pasaulis su siaubu stebi įvykius Kairo gatvėse. Nuo liepos 3-iosios, kai armija išstūmė iš posto islamistų prezidentą Mohamedą Mursi, šalyje jau žuvo apie 1 tūkst. žmonių. Kuriuo keliu žengia Egiptas?

Dar neseniai į Kairo gatves plūdę Musulmonų brolijos rėmėjai šiandien iš miesto jau išvaikyti – Egipte paskelbta nepaprastoji padėtis. Dabar šalies miestuose šeimininkauja kariškiai.<br>AP nuotr.
Dar neseniai į Kairo gatves plūdę Musulmonų brolijos rėmėjai šiandien iš miesto jau išvaikyti – Egipte paskelbta nepaprastoji padėtis. Dabar šalies miestuose šeimininkauja kariškiai.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gintaras Radauskas

Aug 24, 2013, 4:25 PM, atnaujinta Mar 1, 2018, 6:38 PM

Kad kariškiai imsis veiksmų, nebuvo netikėta net M.Mursi rėmėjams, kurių tūkstančiai per liepą susibūrė į dvi dideles stovyklas Egipto sostinėje.

Čia islamistai darė ką norėjo – nuolatinis triukšmas neleido miegoti gyventojams, strigo eismas, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Rytai-Vakarai".

Kai valdžia pažadėjo imtis veiksmų, pareigūnai patikino: būsime atsargesni nei liepos pradžioje, kai žuvo dešimtys Musulmonų brolijos, kuriai priklauso ir M.Mursi, aktyvistų.

Bet policijos šturmas rugpjūčio 14-ąją vis dėlto buvo stulbinantis.

Pareigūnai šaudė iš automatinių šautuvų, jiems padėjo snaiperiai, kriokė net tankai.

Pirmiausia buvo išvalyta stovykla Nahdos aikštėje, o tada smogta protestuotojams Rabijos al Adavijos mečetėje ir aplink ją. Ligonines užkimšo šimtų žuvusiųjų kūnai.

Įvykiai Egipte, kuriame paskelbta nepaprastoji padėtis, sekė vienas kitą.

Dar vienas šturmas, policininkų išžudymas Sinajuje, Musulmonų brolijos lyderių areštai. Šią savaitę įsakyta paleisti iš kalėjimo 2011 metais iš pareigų išstumtą Hosni Mubaraką.

Kuo visa tai baigsis? Kuo virs Egiptas?

Ir kaip keisis Vakarų bendradarbiavimas su Kairu? Atsakymų kol kas nėra, bet jų variantų – ne vienas.

Turistų skaičius mažėja

Liepos 3-iąją, pašalindami iš posto M.Mursi, naujieji Egipto valdovai kariškiai žadėjo kone septynmyliais batais nušokčioti iki naujos Konstitucijos ir rinkimų.

Bet dabar jau akivaizdu, kad bus sunku paleisti netgi pereinamojo laikotarpio variklį.

Ekonomikoje nematyti jokių prošvaisčių – net nepaisant finansinės pagalbos iš Vakarų. Turistų mažėjo jau ir praėjusiais metais, o dabar jų į Egiptą vyks dar mažiau.

Prie to, tikėtina, prisidės ir tarptautinė bendruomenė.

Bent jau Europos Sąjunga ir JAV šią savaitę atsargiai svarstė, kaip nuraminti įsismarkavusius Egipto generolus.

Žinoma, stabilus, pasaulietiškas Egiptas – ir ramybės visuose Artimuosiuose Rytuose garantas. Tad izoliuoti Kairo neketinama – kaip ir pernelyg kirsti per milijardinę paramą.

Vis dėlto bent jau įtakingas savaitraštis „The Economist” pažymi: „Vakarai kol kas tik rauko antakius. Toks romumas liudija, kad mums trūksta moralinės drąsos.”

Ar Egiptas bus demokratiškas?

Musulmonų brolija iš pirmo žvilgsnio tikrai turi pagrindo skųstis. Juk būtent jos remiamos politinės partijos triuškinamai laimėjo parlamento rinkimus, o prezidentu tapo M.Mursi.

Dabar, kai kariškiai, regis, rengiasi vėl nustumti broliją į nelegalumo paraštes, islamistai gali pagrįstai kelti triukšmą dėl iš jų pavogtos valdžios – juk juos į valdžią atplukdė demokratija.

Religingų žmonių Egipte – milijonai, todėl visiškai įmanoma, kad šalyje ilgainiui, o gal ir gana greitai kils pilietinis karas.

Iš tiesų Egipto kariškių ir, svarbiausia, JAV atsisakymas M.Mursi pašalinimą iš prezidento posto tiesiai šviesiai pavadinti valstybiniu perversmu skamba gana juokingai.

Anot ekspertų, Musulmonų brolija ir kitos Egipto islamistinės grupuotės dabar daro išvadą, kad demokratija – ne universali politinė sistema.

Ji vienokia pasaulietinėms partijoms, o kitokia islamistams.

„Egipte gausu islamistų, tad vienintelis būdas atkirsti juos nuo politikos – armijos ir saugumo pajėgų valdžia. Bet tuomet šalis nebebus laisva”, – rašo „The Economist”.

Taikiniais tapo krikščionys

Musulmonų brolijos kritikai atkerta, kad laisve valdant M.Mursi taip pat nekvepėjo.

Štai žurnalistai buvo tempiami į teismus už išsigalvotus prezidento įžeidimus.

Be to, veiksmai, kurių pastarosiomis savaitėmis desperatiškai griebėsi Musulmonų brolijos aktyvistai, taip pat toli gražu neprimena demokratiškų diskusijų.

Štai tą pačią rugpjūčio 14-ąją nufilmuoti vaizdai iš stovyklų valymo liudija, kad dalis islamistų aršiai šaudė į policiją ir saugumo pajėgas.

Skelbiama, kad tądien buvo nušauti 43 pareigūnai.

Islamistai taip pat ėmė puldinėti vyriausybės pastatus ir policijos nuovadas daugelyje Egipto miestų.

Kerdasos kaime jie tiesiog sušaudė palei sieną išrikiuotus policininkus, o pirmadienį Sinajaus pusiasalyje užpuolė ir nužudė dar 25 pareigūnus.

Kovotojai siejami su teroristų tinklu „Al Qaeda”.

Pykčio taikiniai – ir Egipto krikščionys, koptai. Deginamos bažnyčios, o krikščionės moterys puolamos tiesiog gatvėje.

Kaire gyvenanti lietuvė Rasa Saad portalui lrytas.lt pasakojo, kad islamistai tik apsimeta aukomis.

Iš tiesų tai nepaprastai gerai organizuota nusikaltėlių grupė, mulkinanti visą pasaulį.

„Gatvėse pilna paprastų žmonių, kurie būriuojasi ir saugo savo namus nuo šių įtūžusių barzdotų velnių, prisidengusių religijos vardu”, – teigė R.Saad.

Gali įsitvirtinti chaosas

Tad Egipto armijos vadas generolas Abdelis Fattah Al-Sisi tik iš dalies klysta šalies islamistus vadindamas teroristais. Kariškiai žada vėl uždrausti Musulmonų broliją.

Bet kažin ar ši organizacija sunyktų. Praeityje Musulmonų brolijos lyderiai buvo netgi žudomi, bet islamistai vis atsitiesdavo.

Negana to, nemažai islamistų, kurie anksčiau netgi nemėgdavo brolijos ar nesidomėjo jos veikla, dabar remia organizaciją.

Juk rastas bendras priešas – armijos remiama vyriausybė.

Taip, Musulmonų brolija daugelį metų pabrėžtinai vengė smurto ir veikė kaip bet kuri kita politinė partija su griežta vadovavimo struktūra.

Bet organizacijos lyderiai jau sulaikyti, tad chaosu gali pasinaudoti – ir jau naudojasi – ekstremistai.

Iš Kairo jau pranešama apie vėliavas su „Al Qaeda” simbolika.

Kita vertus, Egipto liberalai bei centristai baiminasi ir kariškių remiamo režimo įsigalėjimo.

Laisvių sužydėjus Arabų pavasariui troškę egiptiečiai būgštauja galutinio demokratijos sunaikinimo.

„Atrodo, kad Egiptui liko dvi išeitys: tapti arba antrąja Kinija, kurią tvirtai valdo režimas, ar Somaliu, kuriame viešpatauja anarchija”, – praėjusios savaitės pabaigoje niūriai konstatavo tinklaraštininkas Salama Moussa.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?