„Amerikiečiams perdavėme planą, kaip Sirija turėtų atiduoti turimus cheminius ginklus tarptautinei kontrolei. Tikimės jį aptarti Ženevoje“, – cituodamos šaltinį derybose dalyvausiančioje Rusijos delegacijoje pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Daugiau informacijos apie pateiktą planą šaltinis nepateikė.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry Rusijos planą dėl Sirijos cheminių ginklų surinkimo ir sunaikinimo turėtų aptarti ketvirtadienį.
„Antroje dienos pusėje, ketvirtadienį, rugsėjo 12 dieną, planuojamas Rusijos URM vadovo Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus Kerry susitikimas Ženevoje, kur Rusijos ministras vyks iš Kazachstano“, – pasak agentūros „Interfax“, sakė žurnalistams šaltinis Rusijos URM.
Kitas šaltinis naujienų agentūrai „Itar-Tass“ nurodė, kad susitikimas Ženevoje gali trukti keletą dienų.
„Atrodo, kad susitikimas turėtų prasidėti ketvirtadienį ir baigtis penktadienį, nors neatmetama galimybė, kad jis gali užsitęsti iki šeštadienio“, – nurodė šaltinis Ženevoje.
„Susitikimas bus dvišalis, JT įtraukti neplanuojama“, – sakė jis.
Remiantis agentūra „Itar-Tass“, susitikimas turėtų vykti viename prabangių Ženevos viešbučių.
Maskvai šią savaitę pateikus pasiūlymą, JAV prezidentas Barackas Obama atidėjo grasinimus suduoti karinį smūgį Sirijai, atsakant į rugpjūčio 21 dienos įtariamą cheminių ginklų panaudojimą.
Taip pat Rusija gali padidinti ginklų pardavimus Iranui ir peržiūrėti JAV kariuomenės tranzito per Rusiją į Afganistaną terminus, jeigu Vašingtonas suduos karinį smūgį Sirijai, trečiadienį pareiškė Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas.
A.Puškovas įstatymų leidėjams sakė, kad Maskva tikisi, jog JAV palaikys Rusijos pasiūlymą dėl Sirijos cheminių ginklų arsenalo perdavimo tarptautinei kontrolei ir sunaikinimui.
Trečiadienį vykusiuose debatuose dėl rezoliucijos Sirijai komunistai paragino padidinti rusiškų ginklų pardavimus Iranui ir peržiūrėti sutartį, pagal kurią JAV kariuomenė tranzitu per Rusiją gali pasiekti Afganistaną.
A.Puškovas pareiškė, kad tokie veiksmai dabar būtų skuboti, nes Rusija ir JAV ieško diplomatinio būdo Sirijos krizei išspręsti. Tačiau jis vis tiek perspėjo, kad, jeigu Vašingtone dominuos „karo partija“, Rusija apsvarstys tokią galimybę.
„Jeigu JAV pasirinks padėties ir diplomatijos komplikavimo kelią ir imsis karinio scenarijaus, tokios priemonės, mano nuomone, galėtų būti visiškai pateisinamos“, – sakė A.Puškovas.
Rusijos Dūma, žemesnieji parlamento rūmai, vienbalsiai priėmė rezoliuciją, perspėjančią, kad JAV ataka prieš Siriją gali sukelti „negrįžtamą humanitarinę katastrofą“, ir raginančią ieškoti taikių priemonių krizei išspręsti.
Pasak JAV žvalgybos, per šią zarino dujų ataką Sirijos pajėgos nužudė 1 tūkst. 400 žmonių sukilėlių kontroliuojamuose Damasko rajonuose.
Junginių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonastrečiadienį pareiškė, kad nepasisekęs mėginimas sustabdyti žiaurumus Sirijoje pakenkė šios pasaulinės organizacijos reputacijai ir Saugumo Tarybos galioms.
„Mūsų kolektyvinė nesėkmė, siekiant užkirsti kelią žiauriems nusikaltimams Sirijoje pastaruosius pusantrų metų, bus sunki našta Jungtinių Tautų ir jų narių autoritetui“, – sakė Ban Ki-moonas JT susitikime dėl genocido prevencijos.
Kalbėdamas laukiant naujo Rusijos ir JAV mėginimo išvengti karinio smūgio Sirijai, Ban Ki-moonas pasakė, kad JT Saugumo Taryba turi atlikti veiksmingą vaidmenį Sirijos tragedijai nutraukti.
Ban Ki-moonas nurodė, kad pasaulio lyderiai pažadėjo veikti, jog nebepasikartotų tokie baisumai kaip genocidas Ruandoje 1994 metais ir žudynės Bosnijoje Srebrenicos mieste 1995 metais.
JT Saugumo Taryba susilaukė daugelio kritikos, kad nesugebėjo užbėgti už akių tiems siaubingiems įvykiams. Ir 193 šalių JT Generalinė Asamblėja sutarė 2005 metais priimti „pareigos apginti“ doktriną, kuria remiantis vėliau buvo suteikti JT mandatai kariniam įsikišimui į Libijos ir Dramblio Kaulo Kranto krizes.
„Tačiau, kaip matome, žiaurumai ir toliau nesiliauja“, – sakė Ban Ki-moonas, kalbėdamas apie Sirijos atvejį.
„Daugelis stebėtojų tarptautinės bendruomenės susiskaidymą ir nejudrumą laiko nesėkme vykdant gynimo pareigą“, – pridūrė jis, vis tik pabrėždamas, kad minima doktrina yra svarbus ginklas.
