V.Putinas B.Obamai kažkada buvo partneris. Tiesa, kaip rašo „The New York Times”, pastaraisiais metais jis labiau priminė „nuobodžiaujantį vaiką klasės gale”.
Rusijos lyderis taip ilgai piktybiškai nekreipė dėmesio į įvairius Vašingtono pasiūlymus bendradarbiauti, kad B.Obama iš nevilties atšaukė planus atvykti į dvišalį susitikimą Maskvoje, informuoja „Lietuvos rytas“.
Vis dėlto dabar, diplomatams stengiantis išnarplioti Sirijos klausimą, V.Putinas jau laimi konkurencinę kovą prieš JAV vadovą. Pasaulio dėmesio centre – būtent Rusijos lyderis.
Sėkminga V.Putino savaitė
Rusijos planas, pagal kurį Sirija atiduotų tarptautinei bendruomenei cheminius ginklus, yra įtartina, bet vis tiek kitokia išeitis nei JAV kariniai smūgiai režimui.
Pagal Maskvos planą Sirija iš pradžių įstotų į Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją (OPCW). Tuomet deklaruotų savo cheminių ginklų arsenalų vietas, leistų OPCW inspektoriams atvykti į Siriją jų patikrinti ir galiausiai kartu su svečiais nuspręstų, kaip tuos ginklus sunaikinti.
V.Putinas tokį pasiūlymą, su kuriuo galiausiai sutiko ir B.Obama, pavadino šansu diplomatijai. JAV prezidentas iškart paprašė Kongreso atidėti balsavimą dėl karinio smūgio Sirijai.
Žinoma, rusų planas greičiau yra gelbėjimo ratas ilgamečiam Maskvos sąjungininkui Basharui al-Assadui. Bet dabar jau aišku, kad Rusija tapo svarbia krizės Sirijoje sprendinio dalimi.
B.Obama dabar beveik pusantrų metų bus priverstas klausytis V.Putino nuomonės – Pentagono teigimu, sirų cheminių ginklų atsargos galėtų būti sunaikintos tik 2014-ųjų pabaigoje.
„V.Putinui, kaip prezidentui, ši savaitė sėkmingiausia per daugelį metų. Manau, kad jis labai džiaugiasi savimi”, – teigė politinę riziką vertinančios bendrovės „Eurasia Group” vadovas Ianas Bremmeris.
Trokšta tarptautinio dėmesio
V.Putinas netgi įsigudrino apeiti B.Obamą ir tiesiogiai kreiptis į JAV rinkėjus komentaru, kuris buvo išspausdintas įtakingame dienraštyje „The New York Times”.
„Karinis smūgis (Sirijai. – Red.) padidintų smurtą ir sukeltų naują terorizmo bangą. Neramu, kad karinis įsikišimas į vidinius kitų šalių konfliktus JAV tapo įprastas”, – rašė Rusijos lyderis.
Pernai į prezidento postą grįžęs V.Putinas pastaruoju metu Vakaruose buvo vertinamas kaip kietakaktis, su realybe susipykęs šių dienų caras.
Priežasčių taip manyti buvo ne viena: Maskva ėmė bausti už gėjų „propagandą”, pašlovino nacionalizmą, uždarė nelegalius imigrantus į stovyklą tiesiog sostinėje ir galiausiai išskėstomis rankomis priėmė JAV paslapčių viešintoją Edwardą Snowdeną.
Vis dėlto V.Putino iniciatyvumas sprendžiant krizę rodo, kad jis trokšta sugrįžti ant tarptautinės politikos pjedestalo.
Vos prieš savaitę viešai išvadinęs JAV valstybės sekretorių Johną Kerry melagiu, V.Putinas pasistengė suderinti vakarykštį amerikiečio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimą Ženevoje.
Išgelbėjo JAV prezidentą?
Tiesa, namie niekas nesikeičia. Svetur žaisdamas taikdarį Rusijoje V.Putinas ir toliau patogiai joja ant antiamerikietiškumo žirgo.
Rusijos lyderis iškart pasveikino kelis Valstybės Dūmos atstovus, pasišovusius nuvykti į JAV ir ten įtikinti kongresmenus per balsavimą nepritarti smūgiams Sirijai.
V.Putinas taip pat pasirūpino, kad Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida skambiai ištrimituotų sėkmingus jo ėjimus tarptautinės diplomatijos šachmatų partijoje.
„Rusijos prezidentas pastarosiomis dienomis tapo pasaulio didvyriu”, – triumfavo televizija NTV ir nominavo V.Putiną Nobelio taikos premijai.
Maskvoje taip pat nestinga pasitenkinimo dėl to, kad V.Putino pasiūlymas dėl cheminių ginklų perdavimo išgelbėjo B.Obamą, kuris greičiausiai būtų pralaimėjęs balsavimą dėl smūgių Sirijai Kongrese.
„B.Obama turėtų kuo greičiau abiem rankomis griebti Rusijos pasiūlymą.
Jis turi progą nepradėti naujo karo ir netapti antruoju George’u W.Bushu”, – aiškino Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas.
Nugirdo pokalbį apie cheminius ginklus
Damaskas, kuriam antrina Maskva, atkakliai tikina, kad rugpjūčio 21-osios dujų ataką prieš civilius Sirijos sostinės priemiesčiuose surengė ne režimo pajėgos, o patys sukilėliai.
Tokiai versijai, regis, neprieštarauja ir Sirijoje penkis mėnesius įkaitais laikytų italų žurnalisto Domenico Quirico ir belgo Pierre’o Piccinino liudijimai.
Europiečiai, kuriuos buvo pagrobusi viena sukilėlių grupuotė, tikina nugirdę, kaip jų pagrobėjai per anglų kalba vykusį pokalbį programa „Skype” atskleidė, kad cheminį ginklą iš tiesų panaudojo sukilėliai.
„Jie kalbėjo, kad ataką surengė sukilėliai siekdami išprovokuoti Vakarus surengti karinę intervenciją. Mes patys apie įvykius Damaske nieko nežinojome”, – pasakojo D.Quirico.
Veteranas žurnalistas pabrėžė neturintis jokių minėto pokalbio įrodymų. Bet jis jau pareiškė manantis, kad vienas pokalbio dalyvių buvo sukilėlių Laisvosios Sirijos armijos generolas.
