Valstybės vadovas Estijos televizijai sakė, kad Suomija po Sovietų Sąjungos subyrėjimo turėjo principinę galimybę prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso.
„Tačiau jei pasižiūrėsime į šiandieną, tai mes turime vyriausybę, kurios programoje teigiama, jog ji netgi nesirengia prašyti narystės NATO. Niekas vyriausybėje nepasisakė už šio programos punkto pakeitimą. Tokia yra padėtis šiandien“, - sakė S.Niinistoe.
„Dar kartą sakau, kad geriausias tautos savigynos būdas - ryžtingai už save kovoti, ryžtingai vystyti savo galimybes, nepriklausomai nuo to, kokiai sąjungai ji priklauso“, - sakė Suomijos prezidentas.
S.Niinistoe taip pat pripažino, kad tarp Rusijos ir Vakarų tvyro didžiulis nepasitikėjimas.
„Suprantama, mes nenorime gyventi esant nepasitikėjimo atmosferai. Mokame žiūrėti į žemėlapį, ir nesunku prieiti prie išvados, kad Suomijos padėtis visiškai skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Mūsų bendra siena su Rusija ilgesnė nei visų likusių Europos Sąjungos valstybių kartu sudėjus“, - pažymėjo S.Niinistoe.
„Žinoma, turime atsižvelgti į šią aplinkybę ir gyventi tokioje kaimynystėje, plėtoti šiuos kaimyniškus santykius taip, kad nekiltų problemų“, - sakė jis.
Pasak Suomijos prezidento, „tai labai lengva“.
„Tačiau vis dėlto to mes, suprantama, laikomės ir Europos Sąjungos politikos“, - pridūrė jis.
