Penktadienį Vilniuje vykstant NATO PA sesijai, H.Bayley priminė apie vasarį Rusijos Dūmos suteiktus įgaliojimus prezidentui Vladimirui Putinui panaudoti karinę jėgą Ukrainoje. Anot jo, tai buvo sprendimas, leidžiantis panaudoti jėgą ne tik Ukrainoje, bet ir kitoje, taip pat ir NATO valstybėje.
H.Bayley sakė šią problemą dar vasarį bandęs aptarti su Rusijos ambasadoriumi prie NATO Aleksandru Gruško.
„Aš priminiau, kad prezidentas Putinas ir Rusijos parlamentarai tvirtino, jog jie turi teisę naudoti karinę jėgą ne tik Ukrainoje, bet ir kitose valstybėse, kuriose yra rusų tautinių mažumų. Aš klausiau pono Gruško, kur Rusijos agresija baigsis, bet jis į šį esminį klausimą nedavė jokio atsakymo“, – tvirtino NATO PA pirmininkas.
Kreipdamasis į NATO PA sesijos dalyvius, jis priminė prieš mėnesį priimtą sprendimą panaikinti asocijuoto nario statusą Asamblėjoje Rusijos atstovams.
Anot jo, asamblėjos santykiai su abejais Rusijos parlamentų rūmais atsidūrė „lūžio taške“ ne dėl Rusijos vyriausybės, bet būtent dėl pačios Dūmos sprendimo sankcionuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinius veiksmus Ukrainoje.
Jis taip pat pripažino, kad Rusijos veiksmai dar labiau sustiprino šios šalies tarptautinę izoliaciją – esą šalies ekonomika patiria recesiją, o vien per pirmąjį ketvirtį iš Maskvos iškeliavo 65 mlrd. JAV dolerių kapitalo.
„Rusijos invazija ir padėties Rytų Ukrainoje destabilizavimas yra tragedija ir Rusijos žmonėms: Rusijos vyriausybė žengė žingsnį atgal kalbant apie demokratiją, įstatymo raidę, spaudos laisvę ir žmogaus teises“, – pabrėžė J.Bayley.
Jis taip pat tvirtino, kad Europa bei NATO narės „turi padėti Ukrainai atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos“.
Politikas ragino peržiūrėti ir pačių Europos valstybių energetikos prioritetus, diversifikuoti energetinius šaltinius bei padvigubinti savo pastangas energetinio efektyvumo srityje ir plėtojant Europos vidinės energetikos ūkį bei infrastruktūrą.
Rusija parodė, kad gali perbraižyti sienas Europoje
NATO Parlamentinė Asamblėja (PA) surengta pačiu laiku, reaguojant į Rusijos ketinimus „perbraižyti valstybių sienas Europoje“, sako NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
„Rusijos veiksmai Ukrainoje nesvetingai parodė mums, kodėl gynyba yra svarbi mums šiandien ir ateityje. Nuo Šaltojo karo pabaigos NATO sunkiai dirbo mėgindama sukurti saugią partnerystę su Rusija, taip pat sukurti saugumo stabilumą euroatlantinėje erdvėje.
Dar praėjusių metų pabaigoje mes sutarėme geriau, nei bet kada. Bet Rusija parodė, kad gali perbraižyti sienas Europoje, jei prireiks - net ir jėga, ir yra pasirengusi destabilizuoti valstybes, siekiančias savų geopolitinių tikslų“, - sakė A.F.Rasmussenas penktadienį Vilniuje vykstančioje NATO Parlamentinėje asamblėjoje.
Anot jo, NATO imasi veiksmų stiprindama kolektyvinę gynybą - jau kitą savaitę NATO gynybos ministrai rinksis aptarti, kaip stiprinti kolektyvinę gynybą.
Anot NATO vadovo, „jau turime daugiau lėktuvų ore, laivų jūroje, daugiau pratybų“, o kitą savaitę su gynybos ministrais bus aptartas ir pasirengimo veiksmų planas rengiantis NATO viršūnių susitikimui rugsėjį.
Į susitikimo darbotvarkę, anot jo, bus įtraukta ir gynybos planų apžvalga, scenarijai, taip pat pratybų tvarkaraščiai, papildomų pajėgų dislokavimas.
„Šios priemonės yra išskirtinai gynybinės, nukreiptos prieš bet kokią grėsmę. Jos gerbia tarptautinius įsipareigojimus, jos rodo, kad esame pasirengę daryti tai, ką reikia, tol, kol to reikės. Taip pat kad esame pasirengę ginti bet kurią Aljanso dalį“, - sakė A.F.Rasmussenas.
Aljanso vadovas akcentavo, kad NATO ir toliau „remia savo partnerę Ukrainą“ bei ukrainiečių teisę reikšti savo valią be išorinio įsikišimo, rasti ilgalaikį Rusijos sukeltos politinės krizės sprendimą.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad nuo 2008-ųjų Rusijos išlaidos gynybai išaugo daugiau nei 10 proc. ir jos toliau didėja kasmet. Tuo metu NATO valstybės per tą patį laikotarpį, anot NATO vadovo, išlaidas gynybai sumažino 10 procentų: tik keturios sąjungininkės šiuo metu laikosi sutarto gynybos finansavimo rodiklio, t. y. skiria 2 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto, septynios išleidžia mažiau nei 1 procentą. Jungtinių Amerikos Valstijų sumažėjęs finansavimas gynybai esą leidžia manyti, kad ir NATO gynybai bus skiriama mažiau pajėgumų.
„Siekiant išlaikyti mūsų Aljanso tvirtumą, turime pakeisti šias tendencijas, turime daugiau išleisti gynybai, turime tikslingiau paskirstyti gynybos išlaidas“, - sakė jis.
A.F.Rasmussenas, sveikindamas Lietuvos ir kitų valstybių sprendimą didinti finansavimą gynybai kartu tvirtino, kad kiekvienoje valstybėje galėtų būti nustatytas konkretus tvarkaraštis, kaip pasiekti NATO užsibrėžtų gynybos finansavimo rodiklių.
„Sveikinu Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sprendimus didinti išlaidas gynybai. Tikiuosi, kad su jūsų parama ir kitų valstybių vadovai imsis panašių įsipareigojimų susitikimo Velse metu“, - sakė jis.
Apdovanojo A.F.Rasmusseną
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Andersu Foghu Rasmussenu ir aptarė saugumo padėtį regione, bendradarbiavimo tarp NATO šalių stiprinimą ir pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks Velse rugsėjo mėnesio pradžioje.
Už nuopelnus Lietuvai stiprinant šalies saugumą prezidentė apdovanojo NATO generalinį sekretorių Andersą Foghą Rasmusseną Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi. Tai – vienas aukščiausių valstybinių apdovanojimų.
„Lietuva turi patikimą draugą ir labai vertina NATO vadovo Anderso Fogho Rasmusseno asmeninį indėlį stiprinant šalies ir viso Baltijos regiono gynybą. Pažangus ir energingas jo vadovavimas padėjo sutelkti Aljanso šalis, parengti konkrečius NATO gynybos planus ir operatyviai reaguoti į naujas grėsmes regione", – pabrėžė prezidentė.
Pasak prezidentės, minėdama 10-ąsias narystės NATO metines ir susidurdama su brutaliai demonstruojama jėga, Lietuva dar kartą įsitikino, kad turi realias kolektyvinės gynybos garantijas: NATO ir sąjungininkai dvigubai sustiprino oro policijos misiją, pratyboms į Lietuvą atvyko elitiniai kariai.
Su NATO vadovu A.F.Rasmussenu prezidentė aptarė pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Velse, Jungtinėje Karalystėje.
Reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją NATO stiprins kolektyvinę gynybą, teigė NATO generalinis sekretorius A.F.Rasmussenas po susitikimo su prezidente.
„Mes turime prisitaikyti prie dramatiškai pasikeitusios saugumo situacijos Europoje, ir dalis to (prisitaikymo - ELTA) yra kolektyvinės gynybos stiprinimas. Galiausiai mums yra reikalingas labiau matomas NATO buvimas visoje Aljanso teritorijoje“, - sakė A.F.Rasmussenas.
Pasak NATO generalinio sekretoriaus, dabar yra svarstoma, kokių žingsnių bus imamasi stiprinant kolektyvinę gynybą. Jo teigimu, kol kas per anksti sakyti, kaip tai bus daroma.
„Aš tikėčiausi, kad priemonių paketas bus patvirtintas viršūnių susitikime. Bet, žinoma, bendras to tikslas bus padidinti pasirengimą ir reagavimą“, - sakė A.F.Rasmussenas.
Pasak prezidentės, Rusijos veiksmai parodė, jog NATO turi būti pasirengusi atremti naujas grėsmes, todėl būtina atnaujinti gynybos planus, stiprinti gebėjimą greitai reaguoti ir užtikrinti kiekvienos Aljanso šalies saugumą, taip pat būtina daugiau dėmesio skirti kibernetiniam, informaciniam ir energetiniam saugumui.
„Lietuva supranta, kad patikimai gynybai užtikrinti būtini abipusiai įsipareigojimai, todėl jau šiemet didins gynybos finansavimą. Investicijos į saugumą yra investicijos į šalies laisvę ir gerovę", – pabrėžė prezidentė.
Lietuva užsibrėžė tikslą kasmet didinti gynybos finansavimą ir iki 2020-ųjų pasiekti 2 proc. BVP.
Prezidentės teigimu, Lietuvai taip pat svarbu, kad būtų sustiprintas NATO sąjungininkių buvimas Baltijos šalyse ir vyktų reguliarios karinės pratybos bei mokymai.
A.Butkevičius ragina remti Ukrainą
Grėsmių Europoje akivaizdoje NATO šalys turi stiprinti gynybos pajėgumus, išlaikyti paramą Ukrainai, Seime penktadienį vykstančioje NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje pabrėžė Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius.
„Rengdamiesi rugsėjo mėnesį laukiančiam NATO viršūnių susitikimui Velse privalome likti solidarūs pagrindiniais klausimais. Pirmiausia būtina stiprinti kolektyvinės gynybos pajėgumus ir užtikrinti mūsų sąjungininkų saugumą. Antra, turime išlaikyti paramą Ukrainai. Trečia, privalome užtikrinti NATO partnerysčių ir atvirų durų programos patikimumą“, – savo pranešime pažymėjo premjeras.
Anot jo, demokratinių valstybių Aljansas privalo jausti atsakomybę ir už tas šalis, kurios dar negali pasikliauti narystės NATO garantuojamu saugumu.
„Reikia parengti aiškų veiksmų planą keturioms šalims kandidatėms – Gruzijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Makedonijai ir Juodkalnijai ir toliau remti bendradarbiavimą ir dialogą su mūsų Rytų partneriais – Armėnija, Azerbaidžanu ir Moldova“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Kalbėdamas apie Lietuvos įsipareigojimus jis minėjo partijų pasirašytą susitarimą dėl didesnio gynybos finansavimo.
„Suprantame ir rimtai vertiname atsakomybę ne tik už savo šalies, bet ir už NATO rytinės sienos saugumą. Tai nėra tik tušti žodžiai – šių metų kovo mėnesį septynios Lietuvos parlamentinės partijos pasirašė užsienio, saugumo ir gynybos politikos susitarimą, kuriuo įsipareigota kasmet nuosekliai didinti lėšas krašto apsaugai, kad jos 2020 metais pasiektų 2 proc. šalies BVP. Mūsų šalies gynybos biudžetas jau šiemet bus pradėtas didinti. Šios papildomos lėšos leis sustiprinti ne tik savo pajėgumus, bet ir priimančios šalies paramą NATO sąjungininkams“, – sakė A.Butkevičius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog Baltijos regionui ypač svarbu, kad daugėtų NATO kolektyvinės gynybos pratybų, būtų parengti ilgalaikiai gynybos planai.
„Pastaruoju metu Baltijos šalys tapo Rusijos propagandos kampanijos taikiniu, o įvykiai Ukrainoje rodo, kad nuo propagandos iki ginkluotų neramumų tėra vienas žingsnis. Rusijos provokuojama sumaištis Ukrainoje pakirto Europos saugumą ir stabilumą. Šios naujos grėsmės ir iššūkiai reikalauja iš Aljanso narių strateginio mąstymo, išmanaus planavimo ir tvirto atsako“, – sako premjeras.
Ko reikia Kijevui?
Ukrainai reikia ne tik patarimų, bet ir praktinės paramos, kalbėdamas Vilniuje vykstančioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) pavasario sesijoje penktadienį sakė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus.
„Dabar mums reikia ne tik patarimų, patirties bei žinių, bet ir valstybių paramos, Ukrainai reikia praktinės paramos. Mes nuolatos tą kartojame Europos partneriams, jau ne kartą kalbėjome apie paramą. Dalykai, kurių mums reikia, labai elementarūs – mums reikia naktinių žiūronų, šalmų ar kitų smulkių daiktų, mums taip pat reikia paramos kalbant apie labai taiklius šaudymo ginklus. Mums išties reikia pagalbos, jeigu norime atsikovoti sritis, kurias perėmė teroristai", – sakė A.Parubijus.
Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Ukrainoje vykstanti krizė – ne vien Ukrainos ir Rusijos krizė, o pasaulinė krizė: nesustabdžius Rusijos prezidento Vladimiro Putino, jis gali nusitaikyti į kitas šalis.
„Krizė, kuri šiuo metu vyksta Ukrainoje, nėra tik Ukrainos ir Rusijos krizė, tai nėra vien Rusijos agresija prieš Ukrainą, tai pasaulinė krizė. Kai V.Putinas pareiškė, kad Sovietų Sąjungos griūtis buvo didžiausia geopolitinė praėjusio amžiaus tragedija, jis akivaizdžiai pasakė, kad siekia atkurti tą įtaką, kurią Sovietų Sąjunga turėjo tais metais“, – kalbėjo Ukrainos atstovas.
„V.Putinas kvestionuoja visą saugumo sistemą ne vien Europoje, bet visame civilizuotame pasaulyje. Jis stengiasi pakeisti sienas, nubrėžti naujas skiriamąsias linijas, todėl tai iššūkis visam civilizuotam pasauliui“, – pažymėjo A.Parubijus.
Jis pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina įgyvendins reformas, jai pavyks atsikratyti teroristų, bet viskas vyktų geriau, jei to būtų siekiama kartu, sutelktomis pajėgomis.
„Jei nesustabdysime V.Putino kartu, jei jis pamatys, kad jam tokiose operacijose kaip Ukrainoje sekasi, net nereikia sakyti, ką jis darys ir kur jis eis rytoj, ir kokioje valstybėje stengsis panaudoti tuos destabilizavimo būdus“, – kalbėjo Ukrainos atstovas.
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius sakė tikintis, jog anksčiau ar vėliau Ukraina taps NATO nare.
„Aš labai džiaugiuosi pokyčiais Ukrainoje, anksčiau maždaug 24 proc. Ukrainos piliečių buvo už šalies prisijungimą prie NATO, dabar parama NATO išaugo iki 38 proc., ir esu tikras, kad Ukraina taps NATO nare. Ta diena išauš, kai Ukraina atitiks reikalavimus. Žinoma, ta diena bus tik ateityje, dabar mes turime plėtoti mūsų bendradarbiavimą įvairiose srityse, rengti bendras karines pratybas, vykdyti bendras Ukrainos ir NATO programas“, – sakė A.Parubijus.
Penktadienį Seime prasidėjo visą savaitgalį truksianti NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija, į kurią susirinko per 600 dalyvių – parlamentarų iš 28 NATO valstybių narių, NATO PA asocijuotų narių, regioninių partnerių, delegacijų iš Europos Parlamento, įvairių tarptautinių organizacijų atstovų.
