Anot A.Piontkovskio, V.Putinas mano, kad Garantuoto abipusio sunaikinimo (MAD) karinė doktrina, daugelį metų neleidusi prasiveržti karui tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų, yra nebeefektyvi – esą Vakaruose nesutariama, kaip reiktų reaguoti į Rusijos surengtą ribotą branduolinę ataką.
„Net jei pakuklintume V.Putino užmojus suvienyti „rusiškas žemes“, reikėtų pakeisti mažiausiai dviejų NATO narių – Latvijos ir Estijos – sienas“, – rašo A.Piontkovskis.
Žinoma, kadangi NATO sutarties 5-asis straipsnis aiškiai teigia, kad ataka prieš vieną Aljanso narę yra ataka prieš visą Aljansą, NATO reaguotų į ataką prieš Baltijos šalis.
O dėl MAD doktrinos, pagal kurią vienos iš branduolinį ginklą turinčių dviejų pusių pradėtas karas garantuotai sunaikintų abi puses, Maskva nesiryžtų pulti Talino ar Rygos. Bent jau toks iki šiol trapios pusiausvyros suvokimas.
„Bet, kaip pastebi daugelis analitikų, MAD doktrinoje atsižvelgiama tik į patį blogiausią scenarijų – totalinį branduolinį karą. Iš tiesų yra ir kitų scenarijų – pavyzdžiui, riboti branduoliniai smūgiai, kurie suduodami tikintis, kad kita pusė neatsakys tuo pačiu, norėdama išvengti abipusės savižudybės“, – teigia A.Piontkovskis.
„Teoriškai akivaizdu, kad branduolinė valstybė, siekianti pakeisti status quo ir nekreipianti dėmesio į galimas aukas – tiek savo, tiek kitoje pusėje, gali pasiekti apčiuopamų rezultatų ribotai panaudodama branduolinį ginklą“, – priduria analitikas.
Pasak A.Piontkovskio, V.Putinas tikrai nesiekia sunaikinti JAV, nes taip sunaikintų ir Rusiją. Bet jo tikslai, nors ir kuklesni, vis tiek grėsmingi.
„Jis siekia maksimaliai išplėsti vadinamąjį „rusišką pasaulį“, sunaikinti NATO ir diskredituoti bei pažeminti Ameriką kaip pagrindinį Vakarų saugumo garantą“, – rašo A.Piontkovskis.
V.Putino veiksmai būtų „kerštas už Sovietų Sąjungos pralaimėjimą per šaltąjį karą – taip, kaip Antrasis pasaulinis karas buvo Vokietijos kerštas už pralaimėjimą per Pirmąjį“.
A.Piontkovskis klausia: kaip reaguotų NATO, jei Narvos regono rusakalbiai surengtų referendumą dėl atsiskyrimo nuo Estijos ir Rusija ten slapta – arba ne – atsiųstų savo pajėgas?
Jei NATO neatsakytų Rusijai, „tai reikštų NATO žlugimą, o JAV nebebūtų stipriausia pasaulio valstybė. V.Putino Rusija dominuotų ne tik „rusiškame pasaulyje“, bet ir visoje Europoje“.
Vis dėlto „vargu ar savaime suprantama“, kad NATO atsakytų. Nepaisant Aljanso sutarties 5-ojo straipsnio, daug NATO narių muistytųsi norėdamos išvengti branduolinio karo.
„V.Putinas žino, kad Vakarai žino, jog Rusija galėtų suduoti ribotą branduolinį smūgį ir sunaikinti, pavyzdžiui, dvi Europos sostines. Žinoma, ne Paryžių ar Londoną.
Jis taip pat įsitikinęs, kad daug amerikiečių priešintųsi intervencijai. Visa ta progresyvioji Amerikos visuomenės dalis imtų šaukti: „Prezidente, mes nenorime žūti dėl su*iktos Narvos!“ O 70 proc. vokiečių kalbėtų apie neutralitetą“, – teigia A.Piontkovskis.
Todėl V.Putinas, anot eksperto, „yra įsitikinęs, kad apkvailintų ir nugalėtų Vakarų lyderius kilus kariniam konfliktui, net nepaisydamas fakto, kad Rusijos kariniai pajėgumai kur kas mažesni nei NATO.
„Paimsime juos siela. Siela ir drąsa“, – esą taip galvoja Rusijos prezidentas.
„V.Putino planai neįtikėtini, bet gali būti sėkmingi, mat nesėkmės atveju jis gali grįžti prie MAD doktrinos ir sunaikinti pasaulį kartu su Rusija. Vien tai paralyžiuoja Rusijos priešus Vakaruose“, – mano A.Piontkovskis.
Parengė Gintaras Radauskas
