Neseniai JAV paskelbta žinia, kad amerikiečiai uždaro 15 savo bazių Europoje ir ketina stiprinti savo buvimą Pietryčių Azijos regione kai kam pasirodė netikėta. Planuojama, kad tokiu būdu Amerika kasmet sutaupys apie 500 mln. dolerių.
Tačiau ar tai reiškia, kad JAV apleidžia Europą tuo metu, kai augančios Rusijos grėsmės akivaizdoje Baltijos šalys liks vienui vienos? Anaiptol, mat velnias slypi detalėse.
Bazių mažiau, bet jos arčiau mūsų
Jei 2007 metais užsienyje iš viso veikė 823 JAV karinės bazės, tai 2013-siais tokių bazių buvo telikę 576. Ir šis skaičius kasmet vis mažėja. Tiesa, Pietryčių Azijos regione karinės JAV bazės bus stiprinamos, jų atsiras daugiau. Tai nėra jokia naujiena, juo labiau, kad apie strateginę JAV kryptį į Pietryčių Aziją skelbė pastaruosius kelerius metus.
Tačiau JAV pažadai, kad Europos amerikiečiai neapleis buvo sutinkami skeptiškai. Ypač po to, kai Rusija okupavo ir aneksavo Krymą bei pasiuntė karius į Pietryčių Ukrainą, kurie jie kaunasi išvien su prorusiškais separatistais prieš Ukrainos kariuomenę.
Būtent todėl žinia apie JAV uždaromas bazes Europoje galėjo sukelti naują nerimo bei nusivylimo pliūpsnį. Bet pažiūrėjus kas ir konkrečiai uždaroma ir kur perkeliama, tampa aišku, kad nerimauti labiau turėtų Vakarų Europos šalių gyventojai, o ne lietuviai, latviai ar estai.
1 mlrd. dolerių pažadėjusi Rytų Europos šalių saugumo užtikrinimui Amerika jau kurį laiką įrodinėja, kad yra viena patikimiausių Baltijos šalių saugumo garantų. JAV pernai pirmoji sustiprino NATO oro policijos misiją, pasiuntusi papildomus naikintuvus, o vėliau ir rotuojamas sausumos pajėgas. Pastarųjų vaidmuo Lietuvos visuomenei bei kariams yra ypač svarbus.
Tuo tarpu bazių uždarymo klausimas lietuvių neturėtų ypač jaudinti, mat bazės uždaromos Vakarų Europoje.
Nuo Šaltojo karo laikų JAV karinės bazės išdėstytos Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Turkijoje, Portugalijoje, o naujausios yra Bulgarijoje ir Rumunijoje. Pentagono tapymo programa labiausiai neraminti turėtų vokiečius ir britus, mat kiekviena JAV karinė bazė užsienyje pirmiausiai reiškia darbo vietas vietos gyventojams.
Pavyzdžiui uždaromoje Mildenholo bazėje Anglijoje dirba šimtai vietinių britų, kurie neteks darbo. Tiesa, dalis pajėgumų bus permesta į netoliesę esančią Leikenhito bazę. Pastarojoje pernai lankėsi ir „Lietuvos ryto“ korespondentas Londone.
Jungtinei Karalystei formaliai priklausančioje, bet JAV jau dešimtmečius naudojamoje Leikenhito bazėje iki 2020 metų bus dislokuotos ir dvi naujausių JAV naikintuvų F-35 eskadrilės (iš viso iki 50 orlaivių).
Tačiau didžiosios permainos laukia žemyninėje Europos dalyje, ypač Vokietijoje. Šioje bus uždarytos arba vokiečiams perduotos amerikiečių kariškių bazės.
Tiesa daugelis uždaromų arba perduodamų bazių yra jau senai beveik nenaudojamos, mat JAV kariškių skaičius nuo šaltojo karo laikų sumažėjo nuo kelių šimtų tūkstančių iki 67 tūkts. Beje, šis skaičius nekis ir ateityje, o tai yra dar vienas įrodymas, kad amerikiečiai iš Europos nesitraukia.
Tad faktas, kad 606-oji Oro kontrolės eskadrilė persikels iš Vokietijoje esančio Špangdahlemo į Aviano oro pajėgų bazę Italijoje lietuviams jokių problemų nesukels. Tuo tarpu tai, kad iš Mildenholo į Špandgahlemą persikels 352-oji Specialiųjų operacijų pajėgų grupė su vertikaliai kilti galinčiais kilti lėktuvais „CV-22 Osprey“ bei legendiniais „MJ-130“ Lietuvai – tik į naudą: elitiniai JAV daliniai bus arčiau Lietuvos ir galės greičiau reaguoti į kilusią grėsmę.
Beje, būtent toks ir yra sumanymas: JAV pajėgų perdislokavimu siekiama ne tik sutaupyti, bet ir mobilius dalinius perkelti arčiau galimos grėsmės židinio. Tai, jog virš Baltijos jūros ratus nuolat suka JAV elektroninės žvalgybos orlaiviai RC-135 rodo, kad amerikiečiai itin akylai stebi, kas vyksta Baltijos jūros regione, kur pastaruoju metu itin suaktyvėjo Rusijos karinės pajėgos.
Arčiau Lietuvos, iš Mildenholo persikels ir JAV degalų papildymo ore lėktuvai „KC-135 Stratotanker“. Šie orlaiviai gali papildyti JAV arba sąjungininkų naikintuvus ore, tad pastarieji gali lengvai nuskristi iki Baltijos šalių ir jas dengti.
Lietuviams vargu ar rūpės Azorų salose esančios Lažeso oro pajėgų bazės mažinimas. Portugalijai priklausančioje, bet JAV naudojamoje bazėje bus mažinamas karinio ir civilinio personalo skaičius, dėl ko kelerius metus protestavo portugalai.
Skundžiasi dėl to, ko siekė
Įdomu tai, kad dar prieš kelis dešimtmečius padėtis buvo visiškai priešingai – tose Europos šalyse, kur buvo įkurtos JAV bazės ar kiti kariniai objektai, vykdavo kairuolių bei anarchistų dažniausiai organizuotos demonstracijos, kurių metu amerikiečiai raginti nešdintis. Tačiau dabar, kai amerikiečiai išties apleidžia kai kuriuos objektus, nepasitenkinimas kyla būtent dėl šio fakto.
Galiausiai lietuvius saugiau pasijusti turėtų priversti tas faktas, kad JAV neslepia ketinimų kurti išankstinio dislokavimo bazes bei stiprinti karines vadavietes Rytų Europoje. Viena tokių vadaviečių turėtų tapti Šcecine, Lenkijoje esanti karinė bazė. Be to, viena iš nuolatinių NATO karinių vadaviečių su amerikiečių kariais turėtų atsirasti ir Lietuvoje.
Dar pernai Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Vytautas Žukas atskleidė, kad vadavietės, kurių viena įsikurs šalia Vilniaus, rūpinsis sąjungininkų pajėgomis, čia kartu su lietuviais bus šimtai karių su išankstiniu karinės įrangos dislokavimu.
