Jeffrey Feltmanas JT Saugumo Tarybos posėdyje, kad sprogimų kraterių analizė, atlikta Europos stebėtojų, rodo, jog raketos buvo paleistos iš teritorijos, kontroliuojamos prorusiškų separatistų.
„Mariupolis yra už betarpiškos konflikto zonos. Taigi, gali būti daroma išvada, kad subjektas, kuris paleido tas raketas, sąmoningai taikėsi į civilius gyventojus“, – sakė J.Feltmanas, pabrėždamas, kad tokie veiksmai yra tarptautinių humanitarinių įstatymų pažeidimas.
„Mes visi privalome pasiųsti nedviprasmišką žinią: kaltininkai privalo būti patraukti atsakomybėn ir teisiami“, – pažymėjo jis.
Prorusiškų separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka šeštadienį tuojau po tos atakos pareiškė, kad sukilėlių pajėgos pradėjo puolimą siekdamos užimti Mariupolį, tačiau kai paaiškėjo kraujo praliejimo mastas, jis paneigė davęs įsakymą pulti tą Azovo jūros uostamiestį, svarbų pietryčių Ukrainos pramonės centrą.
Kijevo vyriausybės kontroliuojamas Mariupolis laikomas strategiškai svarbia jungtimi tarp separatistų okupuotos teritorijos Ukrainos rytuose ir Juodosios jūros pusiasalio Krymo, kurį pernai aneksavo Rusija.
15 narių turinti Saugumo Taryba surengė skubų posėdį po to, kai Rusija praėjusį savaitgalį blokavo jos pareiškimą, kuriame turėjo būti pasmerktas smurtas Mariupolyje ir cituojamas A.Zacharčenkos pareiškimas apie pradedamą puolimą.
Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas pareiškė, kad separatistų lyderio žodžiai buvo „ištraukti iš konteksto“. Jis taip pat kaltino Vakarų šalių vyriausybes aklai palaikant Kijevą šiame konflikte.
JAV ambasadorė Samantha Power atrėžė, kad Rusija, palaikydama naują separatistų puolimą, siekia „perkelti rusų kontroliuojamos teritorijos liniją gilyn į Ukrainą“.
„Nepaisydama A.Zacharčenkos pareiškimų, Rusija toliau stengiasi kvailinti tarptautinę bendruomenę ir verčia kaltę dėl smurto ukrainiečiams“, – sakė S.Power.
JAV diplomatė kaltino Rusiją pastarosiomis savaitėmis aprūpinus sukilėlius „šimtais karinės technikos vienetų“, įskaitant tankus, kitokias šarvuotąsias mašinas, sunkiosios artilerijos pabūklus, salvinės raketų ugnies sistemas ir modernius zenitinių raketų kompleksus.
Jau daugiau kaip 5 tūkst. žmonių žuvo per devynis mėnesius vykstantį konfliktą Rytų Ukrainoje, o dar per 1 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus, siaučiant didžiausiai Europoje humanitarinei krizei po Balkanų karų praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje.
JT Saugumo Taryba yra surengusi jau beveik 30 posėdžių dėl padėties Ukrainoje nuo konflikto toje šalyje pradžios, per kuriuos buvo griežtai kritikuojama Rusija – nuolatinė Tarybos narė, turinti veto teisę. Tačiau nebuvo imtasi jokių konkrečių veiksmų JT lygmeniu, kad būtų išspręsta ta krizė.
