Čečėnų bataliono vadas ukrainiečiams: „Mes patyrėme tą patį“

Ukrainiečių pusėje kovojęs čečėnų karių lyderis Isa Munajevas sekmadienį žuvo nuo separatistų ugnies prie Debalcevės. Portalui „Kyiv Post“ kanadiečių žurnalistas Bradas Birdas aprašė savo susitikimą su Džocharo Dudajevo tarptautinio taikdarių bataliono vadu Rytų Ukrainoje.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Feb 4, 2015, 3:05 PM, atnaujinta Jan 14, 2018, 3:49 AM

I.Munajevas kovojo su Rusija kruvinuose Čečėnijos karuose dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, o 2007 metais su žmona ir keturiais vaikais persikėlė į Daniją. Ten Birkeriodo mieste jis dirbo bokso instruktoriumi.

Žurnalistas dalijasi prisiminimais, kaip vėlų spalio 9 dienos vakarą pasirodė bataliono būstinėje netoli Dniepropetrovsko. Čečėnų lyderis jį priėmė palapinėje apsuptas daugybės karių, kurie, kaip ir jis, be atlygio atvyko kovoti į Ukrainą iš visos Europos.

Į Ukrainą atvedė skausminga čečėnų patirtis

Anot I.Munajevo, čečėnai jau buvo patyrę, ką reiškia kovoti su Rusija savo gyvenamoje teritorijoje, todėl nenorėjo, kad ukrainiečiai kentėtų taip pat.

„Rusų kariai nužudė mano dvimetę dukrą, mano seserį ir mano tėvą. Jis buvo paralyžiuotas, bet kariai jį sumušė taip, kad po penkių dienų jis mirė. Mano žmonos tėvas taip pat žuvo nuo jų rankos, jos brolio žmona buvo sudeginta. Vis dėlto mano šeima nenukentėjo nuo rusų tiek, kaip kitos. O dabar rusai ukrainiečiams padarys tą patį, ką padarė čečėnams“, – pasakojo I.Munajevas.

Šių netekčių neįmanoma patvirtinti, bet jo istorija sutampa su čečėnų pabėgėlių Gruzijoje pasakojimais.

„Kai čečėnai šaukėsi pagalbos, Vakarai tai pavadino Rusijos vidaus problema. Ką daugiau daryti, kai šeimai iškyla pavojus? Mes turėjome pasirinkti pusę“, – savo kovos priežastį aiškino karys.

Kvietėsi užsienio pagalbos

„Jeigu mes nesustabdysime Rusijos, ji eis toliau. Aš nesu musulmonas fundamentalistas, aš tiesiog palaikau ukrainiečius. Mes esame Ukrainos reguliariosios kariuomenės karininkai. Aš kausiuosi bet kurioje teritorijoje, kurią bandys okupuoti Rusija. Pasaulis turi suprasti, kad Rusija nesustos, jeigu nebus stabdoma karine jėga“, – pabrėžė I.Munajevas.

Pasak jo, jeigu Ukraina nebus išgelbėta, vėliau Rusijos grėsmė iškils Baltarusijai ir Kazachstanui, kurie yra stiprios Rusijos įtakos zonoje, o Baltijos šalys taip pat gali būti aneksuotos.

Šio pokalbio metu spalio mėnesį Jungtinės Tautos paskelbė apie žmogaus teisių pažeidimus, vykusius separatistų valdomuose Luhansko ir Donecko regionuose – žmonių grobimus, sumušimus, prievartavimus, nužudymus. I.Munajevas patvirtino, kad tas pat vyko ir Čečėnijoje.

Paklaustas, kaip reaguotų į Kanados arba JAV įsitraukimą į karą, čečėnų lyderis atsakė, jog su malonumu stebėtų, kaip Vakarų pasaulis susivienytų kovoje prieš Putiną.

„Ukrainiečiai yra šilti ir nuostabūs žmonės. Jeigu Ukraina bus palikta viena kare su Rusija, ir kariams, ir vietiniams gyventojams bus be galo sunku. Tikiuosi, kad pasaulis sužinos, jog tai tikras karas prieš ukrainiečius ir jų valstybę“, – interviu kalbėjo I.Munajevas.

Parengė Justė Adakauskaitė 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kada JAV ginklai pasieks Ukrainą?