Vašingtonas pastarosiomis savaitėmis reiškė vis didesnį susirūpinimą dėl Rusijos paramos Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, įspėdamas, kad teikdama karinę paramą Damasko režimui, ji trukdo pastangoms pasiekti taiką.
Ekspertai sako, kad toks pajėgų telkimas yra tikėtina karinių veiksmų preliudija.
Aerodrome vakarinėje Latakijos provincijoje yra 28 naikintuvai ir bombonešiai, naujienų agentūrai AFP sakė vienas pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.
Kitas pareigūnas, taip pat kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, patvirtino šį skaičių ir pridūrė, kad bazėje yra ir apie 20 Rusijos kovos bei transporto sraigtasparnių.
Taip pat pranešta, kad mažiausiai 38 grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojai žuvo per antskrydžius, kuriuos Damasko režimas surengė prieš tris džihadistų kontroliuojamus miestus centrinėje Sirijos dalyje, antradienį paskelbė padėtį Sirijoje stebinti organizacija.
Kaip AFP nurodė „Syrian Observatory for Human Rights“ direktorius Rami Abdel Rahmanas, oro smūgiai pirmadienį buvo suduoti taikiniams Palmyroje ir kituose dviejuose Homso provincijos miestuose.
Pasak pareigūnų, Rusija į Siriją pasiuntė 12 šturmo lėktuvų Su-24, 12 šturmo lėktuvų Su-25 ir keturis naikintuvus „Flanker“.
„Tokie lėktuvai leidžia manyti, kad rusai ketina panaudoti savo karinius pajėgumus puolamiesiems veiksmams už Latakijos ribų“, – sakė Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto ekspertas Jeffrey White'as.
JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris ir jo kolega iš Rusijos Sergejus Šoigu penktadienį kalbėjosi telefonu, po pusantrų metų nutraukę karinių santykių įšaldymą dėl Maskvos intervencijos Ukrainoje.
Jis susitarė tęsti kontaktus, kurių reikia tam, kad Sirijoje koalicijos pajėgos ir Rusijos kariškiai išvengtų atsitiktinio susirėmimo pavojaus.
Jau metus Jungtinės Valstijos kartu su kitų Vakarų bei arabų valstybių koalicija rengia aviacijos smūgius prieš „Islamo valstybės“ džihadistus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teikė gyvybiškai svarbų palaikymą B.al Assadui, kai jo šalyje įsiplieskė sukilimas prieš Damasko režimą, peraugęs į žiaurų pilietinį karą, nusinešusį apie 240 tūkst. žmonių gyvybių, ir 4 mln. gyventojų privertusį palikti savo namus.
Tačiau Maskva taip pat stengėsi vaizduoti B.al Assado armiją kaip jėgą, kovojančią su islamistų sukilėliais, tarp jų ir su „Islamo valstybe“.
Tuo tarpu Vašingtonas ir Europos valstybės laiko B.al Assadą atstumtuoju, kuriam tenka kaltė dėl chaoso Sirijoje ir IS suklestėjimo.
Kita vertus, Vakarų pastangos įveikti „Islamo valstybę“ nebuvo sėkmingos, o nuosaikiajai Sirijos opozicijai sunkiai sekasis kovoti su radikalioms džihadistų grupuotėmis.
