Ankstyvą rugsėjo 30 dienos rytą Rusijos generolas atvyko į JAV ambasadą Bagdade. Trimis žvaigždutėmis pasipuošęs karininkas praėjo pro gerai ginkluotus jūrų pėstininkus ir diplomatui įteikė žinią iš Maskvos.
Jo pranešimas buvo tiesmukas: Rusijos kariuomenė per mažiau nei valandą pradės oro atakas kaimyninėje Sirijoje, todėl amerikiečiai turėtų kaip įmanoma greičiau palikti teritoriją.
Tokios dviejų branduolinių gigančių akistatos pasaulis nematė jau kelis dešimtmečius.
Pradėdamas oro atakas Sirijoje prezidentas Vladimiras Putinas pakurstė nuotolinį karą. Tiek Rusija, tiek JAV dabar teikia galingą karinę pagalbą dviems priešingoms daugiapolio konflikto pusėms.
Ekspertai neslepia, kad tai – tikra Maskvos avantiūra.
„Tai tikrai labai sunku ir logistiškai sudėtinga. Rusai negali tokiam tolimam regionui taip lengvai primesti savo galią“, – svarstė Niujorko universiteto Rusijos saugumo ekspertas Markas Galeotti.
JAV prisiminė strategijas
V.Putinas demonstruoja karinę galią taip bandydamas Rusiją sugrąžinti į pasaulinių galiūnių klubą.
Vis agresyvesnė Rusijos pozicija jau paskatino JAV gynybos strategus peržiūrėti seniai apdulkėjusius JAV planus, kurie buvo ruošiami tam atvejui, jeigu tektų stoti į karą su dar sovietine valstybe.
Pentagono vadovai uždavinėja klausimus, kurie buvo nustumti į šoną daugiau nei dviem dešimtmečiams. Kokie yra rusų pajėgumai? Kur galėtų prasidėti konfliktas? Kaip šiandien atrodytų karas su Rusija?
Ekspertai neabejoja, kad visame pasaulyje dominuojančių JAV karinė galia nepaliktų jokių galimybių Rusijos kariuomenei įprastiniame susidūrime. Tačiau šiuolaikiniai karai nėra konvenciniai susidūrimai – geografija, politika ir teritorija vienai pusei suteikia pranašumą.
Dabar JAV nacionalinei gynybai skiria beveik 10 kartų daugiau nei Rusija. Amerikiečiai gali pasigirti turintys 10 lėktuvnešių, rusai – tik vieną. Galiausiai, JAV kariuomenė turi didžiulį technologinį pranašumą ir nepaneigiamą galią išplėsti savo įtakos zoną visame pasaulyje.
Pagal tradicinius kriterijus Rusija vis dar yra silpna karinė galia. Tačiau šalis šiuo metu vysto svarbias technologijas, naujas kovos taktikas ir drąsią geopolitinę strategiją, kuri bando bet kokia kaina kišti pagalius į ratus JAV.
Visiškai netikėtai Maskva ir vėl tapo vienu pagrindinių Vašingtono varžovų.
„Tai stebintys JAV pareigūnai yra tikrai sunerimę, kad bent jau savo regione Rusija turi potencialo sukurti pažangias pajėgas“, – teigė buvęs Pentagono specialistas Davidas Ochmanekas.
Santykius tarp JAV ir Rusijos taip pat temdo ir jų branduolinių ginklų arsenalas. Rusija išsaugojo ir netgi modernizavo savo branduolinių tarpžemyninių balistinių raketų, tolimojo nuotolio kovinių orlaivių ir išmanių branduolinių povandeninių laivų arsenalą.
„Rusijos gynybos pramonė yra atstatoma iš griuvėsių. Karinė pusiausvyra gali būti užtikrinama tik dėl Rusijos branduolinės galios, kurios išlaikymas nekainuoja taip brangiai, kaip žmonės galvoja“, – komentavo Maskvoje įsikūrusio tyrimų centro PIR karybos ekspertas Vadimas Koziulinas.
Skirtingi strateginiai tikslai
Tačiau nors Rusijos įprastinės pajėgos daro kur kas mažesnį įspūdį nei jos branduolinė galia, yra tam tikrų sričių, kuriose rusai pralenkia savo priešininkus. Tarp jų – oro gynyba, povandeniniai karai ir kibernetinio karo priemonės.
Sovietinių laikų ginklų kūrėjai vis dar laikomi įžymiais. Rusijos kosmoso aeronautikos pramonė labai sustiprėjo dėl į kitas šalis eksportuojamos produkcijos.
Rytų šalys į Rusiją kreipiasi dėl labai paprastos priežasties – jų koviniai naikintuvai kur kas pigesni nei Vakaruose gaminami orlaiviai. Kinija dabar kasmet gynybai išleidžia daugiau nei Rusija, tačiau Pekinas vis dar iš Rusijos perka kai kuriuos geriau ištobulintus ginklus.
Ekspertai sutinka, kad Rusijos ir JAV kariuomenių lyginimas yra beprasmis. Rusija turi visiškai kitokius strateginius tikslus ir jų kariuomenės struktūra tai atskleidžia.
Rusija save mato kaip žemyninę galią, kuri gali savo įtaką plėsti teritorijoje nuo Eurazijos gilumos iki Rytų Europos, Centrinėje Azijoje, taip pat Artimuosiuose Rytuose ir Ramiojo vandenyno pakrantėse.
„JAV ir Rusija siekia skirtingų dalykų. Rusai nenori kovoti su mumis toje pačioje srityje. Pavyzdžiui, JAV karo laivynas ryškiai lenkia jų laivyną, kuris yra sudarytas iš Sovietų Sąjungos laikų laivų. Tačiau tai nieko nereiškia, nes Maskva neketina savo pajėgų siųsti į visus vandenynus“, – patikino M.Galeotti.
Nelyginami kariuomenės pajėgumai
Tai atsiskleidžia ir iš to, kad rusams užtenka vieno lėktuvnešio, o dešimties lėktuvnešių JAV flotilė nuolatos juda aplink pasaulį.
Vietoj to, Rusija investuoja į vis didėjančią povandeninių laivų flotilę, kuri yra glaudžiai susijusi su branduoliniais pajėgumais.
Šie povandeniniai laivai gali kelti rimtą grėsmę netolimose Juodosios, Baltijos arba Viduržemio jūrose dislokuotiems priešininkų laivams.
Rusijos oro erdvė taip pat yra rimtai saugoma. Rusijos radarais nesusekamų orlaivių flotilė yra kur kas silpnesnė už JAV, tačiau juos nustatančios sistemos veikia su naujausiomis technologijomis.
Rusai taip pat daug investavo į patikimas raketų žemė-oras sistemas ir jomis gina savo pasienio regionus.
Rusijos elektroniniai ginklai taip pat glumina Pentagono karinius strategus. Neaišku, kiek rusai yra pajėgus blokuoti amerikietiškus radarus ir žvalgybos siunčiamus signalus.
Bet kokiu atveju, Rusijos kariuomenė tikrai neprilygsta JAV, tačiau jų skirtumas pastaraisiais metais vis mažėja.
Baltijos šalys – pažeidžiamos?
Daugiau kaip prieš metus JAV ir jų partneriai Europoje pradėjo iš naujo vertinti karinį balansą ties NATO rytine siena, kuri sutampa su posovietinių šalių bloku.
Įvertinimo rezultatas – išplėsta JAV karių rotacija tokiose šalyse kaip Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Rumunija ir Bulgarija.
V.Putinas ir jo kariuomenė jau ilgai grūmoja Baltijos šalims, kurios yra vienos iš naujausių ir silpniausių NATO partnerių. Rusija jau kelis kartus savo karo aviacija brovėsi į šių šalių oro erdvę, patruliavo povandeniniais laivais Baltijos jūroje ir surengė kelias kibernetines atakas.
Nereikia pamiršti ir nerimą keliančios Rusijos valdžios atstovų paramos rusakalbių mažumoms Baltijos šalyse.
Rusijos agresija šiame regione, o ypač Estijoje, buvo kur kas sunkiau nuspėjama nei atviros Maskvos operacijos Ukrainoje ar Sirijoje.
Šiame regione nuolat pasigirsta kalbos, kad V.Putinas ir čia naudotų hibridinio karo taktiką, ištobulintą Ukrainoje – savo pusėn palenktų rusų mažumas, kurios paremtų specialiųjų operacijų pajėgas – vadinamuosius „žalius žmogeliukus“.
Šie pasvarstymai Vakarus privertė baimintis, kad V.Putino galutinis tikslas yra NATO nugalėti karine jėga, jeigu vien gąsdinimai nepadėtų pasiekti šio tikslo.
Savo ruožtu NATO kol kas sunkiai sutaria, kokį atsakymą pateikti Maskvai. Aljanso narės turi visiškai skirtingas nuomones dėl to, kada Rusijos veiksmams reikia nubrėžti liniją.
„Reikia nuspręsti, kuriuo metu karinis atsakas yra pats geriausias atsakas, – pripažino Londono gynybos ir saugumo informacijos leidybos grupės „IHS Jane's“ analitikas Nickas de Larrinaga. – Hibridinis karas sukelia abejonių – ar į jį reikėtų atsakyti jėga, ar palikti jį vietinei teisėsaugai, nes tai tik civilinis klausimas.“
Baltijos flotilė – pervertinta
Kita Rusijos galimybė būtų pasirinkti tradicinio karo priemones. Baltijos regiono karinių pajėgumų apžvalga atskleidžia, kad Maskva turėtų pirminį pranašumą prieš NATO oro erdvėje, jeigu V.Putino tikslas būtų išstumti NATO iš šių šalių.
Paskutiniais tyrimų centro „Chatham House“ skaičiavimais, Rusijos karinė galia vakarinėje šalies dalyje susideda iš 65 tūkst. sausumos karių, 850 artilerijos sistemų, 750 tankų ir 320 kovinių orlaivių.
Kiti skaičiavimai yra dar drąsesni, tačiau iki šiol neaišku, kiek iš šių pajėgų egzistuoja tik ant popieriaus, o kiek yra iš tikrųjų pasiruošusios mūšiui.
Kitas Rusijos kariuomenės aspektas, kuris yra dažnai pervertinamas, yra jos Baltijos jūros flotilė. Ji yra mažiausia iš visų pagrindinių šalies flotilių ir net iš tolo neprimena savo buvusios galybės.
Po Sovietų Sąjungos griūties gynybos infrastruktūra, kuri driekėsi nuo Kaliningrado iki tuometinio Leningrado buvo perimta nepriklausomybę atgavusių Baltijos valstybių.
Dabar ši flotilė yra perskelta pusiau. Dalis jos dislokuota Kaliningrade, o dalis – Sankt Peterbuge, o tai neleidžia čia sukaupti daugiau galių.
Laivynas gali pasigirti tik dviem dyzelinu varomais povandeniniais laivais, kurie daugiausiai naudojami pratyboms.
Jeigu užsimanytų surengti tradicinę ataką, Maskva galėtų dalį pajėgų permesti iš savo šiaurinės flotilės, kurios laivai dažnai patruliuoja Šiaurės Atlante.
Tokia grėsmė galėtų iškilti, jeigu tikrasis Rusijos tikslas Baltijos šalyse yra priversti NATO parodyti, kad narės nėra pasiruošusios vykdyti penktojo aljanso sutarties straipsnio.
Tai yra pagrindinis aspektas, kuris užtikrina, kad ataka prieš vieną narę būtų sutikta greitu ir vieningu atsaku iš visų NATO šalių.
