Šios pajėgos bus atskiras administracinis vienetas nuo Sausumos, Oro ir Jūrų pajėgų.
Pareigūnai nuogąstauja, kad karai ateityje prasidės nuo kibernetinio atakų prieš kritiškai svarbią infrastruktūrą ir tinklus, šnipinėjimo internete ir diversijų.
Bonoje įsikūrusios naujosios Kibernetinės ir informacinės erdvės pajėgos darbą pradės su 260 IT specialistų. Iki liepos jas sudarys apie 13,5 tūkst. karių ir civilių tarnautojų.
Vokietija pirmoji NATO įsteigė tokias pajėgas, savaitraščiui „Focus“ sakė jų vadas generolas leitenantas Ludwigas Leinhosas.
Karininkas teigė, kad jų pagrindinė užduotis bus prižiūrėti ir saugoti kariuomenės IT infrastruktūrą bei kompiuterizuotas gynybos sistemas, taip pat užsiimti grėsmių internete žvalgyba.
Pasak jo, specialistai taip pat vystys ir puolamuosius pajėgumus, nes „jeigu nori apsiginti, turi žinoti galimybes, kaip užpulti“. Tačiau plataus masto pajėgų atakas užsienyje turės patvirtinti Vokietijos parlamentas lygiai taip pat, kaip bet kurią kitą karinę užduotį.
Vyriausybės IT sistemas toliau prižiūrės Vidaus reikalų ministerija, valdanti kontržvalgybą vykdančią vietos saugumo agentūrą.
Vokietijos vyriausybė ypač sunerimo dėl kibernetinio saugumo po atakos prieš parlamentą pernai. Pareigūnai įtaria, kad tą išpuolį įvykdė Rusijos programišiai.
Gynybos ministrė Ursula von der Leyen apie Kibernetinio saugumo pajėgų kūrimą paskelbė prieš dvejus metus.
Anot Gynybos ministerijos, per pirmas devynias šių metų savaites Bundersvero IT sistemas bandyta atakuoti daugiau nei 280 tūkst. kartų.
Generolas L.Leinhosas nurodė, kad „vystydami savo gynybos pajėgumus mes nuolatos lenktyniaujame su vystomais puolimo būdais“.
