D.Trumpo įprotis tarptautinėje arenoje kliautis emocijomis jau nekart pakišo koją Vašingtonui – kad ir kiek Baltieji rūmai tikintų, esą JAV ištikimybė sąjungininkams nesusilpnėjo, lyderio žodžiai rodo ką kita.
Per pusantrų metų JAV prezidento poste D.Trumpas nekart griežtai barė Amerikos artimiausius sąjungininkus ar net tyčiojosi iš jų, o priešininkus Rusijoje ar Šiaurės Korėjoje apdalijo susižavėjimo žodžiais.
Tad likusios 28 Aljanso narės su nerimu laukė susitikimo Briuselyje. Apie savo užmojus vėl priekaištauti dėl per mažų išlaidų gynybai D.Trumpas šią savaitę jau užsiminė.
„Pasakysiu NATO nariams, kad jie turi pradėti mokėti savo sąskaitas, – susitikime su rėmėjais Montanos valstijoje kalbėjo prezidentas. – Mes esame žiopliai, kad mokame už viską.“
O atvykęs į Briuselį jis paragino Aljanso sąjungininkes „kompensuoti“ Jungtinėms Valstijoms išlaidas gynybai.
Briuselio oro uoste D. Trumpo lėktuvas nutūpė iškart po Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūno griežto perspėjimo, kad Amerika turėtų „vertinti“ savo sąjungininkes.
„Daugelis NATO šalių, kurių gynimo iš mūsų tikimasi, ne tik skiria mažiau nei dabartiniai jų 2 proc. įsipareigojimai (kas yra mažai), bet taip pat daug metų neatsiskaito, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trumpas, prezidentiniu lėktuvu skrisdamas į Briuselį. – Ar jos kompensuos JAV?“
Žinoma, šios kalbos pirmiausia yra skirtos vidaus rinkai – rėmėjams, pripratintiems prie šūkių „Amerika pirmiausia“.
Tačiau nuolatinis sąjungininkų barimas jau privertė ekspertus kalbėti apie tai, kad Vakarų vienybė, kuria niekas neabejojo nuo NATO įkūrimo prieš 69 metus, – jau tik miražas.
D.Trumpas NATO kritikuoja nuo 2016-ųjų prezidento rinkimų kampanijos, o tapęs prezidentu ėmė piktintis, kad JAV padengia apie 70 proc. NATO išlaidų.
Ypač kliūva Vokietijai – ji yra tarp Europos šalių, kurioms artimiausiu metu nepavyks pasiekti 2014-aisiais sutarto tikslo – skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Nors D.Trumpas panašiai kalbėjo ir pernai, prieš šį susitikimą Briuselyje jis rado naują temą – ES ir JAV prekybos balansą.
Pareiškęs, kad Europa į JAV importuoja daugiau, nei perka, Bendrijos, Kanados ir kitų šalių aliuminiui ir plienui Vašingtonas įvedė muitus. Šį prekybos karą D.Trumpas grasina išplėsti ir į automobilių sektorių.
Kad ir ką kalbėtų D.Trumpas, kai kurie JAV Kongreso nariai mėgina raminti sąjungininkus už Atlanto, esą D.Trumpo kalbos nesumažina Amerikos įsipareigojimų, tačiau Europoje, ypač jos Rytuose, pastaruoju metu neprognozuojamas JAV lyderio elgesys kelia daug nerimo.
Juolab kad po vizitų Briuselyje ir Jungtinėje Karalystėje pirmadienį D.Trumpas vyks į Helsinkį, kur susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Per šį vizitą, kurį jis pavadino lengviausia savo kelionės po užsienio šalis dalimi, prezidentai susės pokalbio akis į akį – jiems kompaniją palaikys tik vertėjai.
„Po susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu D.Trumpas lengva ranka nutraukė Pchenjaną erzinančias karines pratybas Pietų Korėjoje, tad kas jam trukdo nusileisti Maskvai, kuriai nepatinka NATO manevrai Baltijos šalyse ir Lenkijoje?“ – svarstė CNN apžvalgininkas Michaelas D’Antonio.
