Rusija prie plačių karinių veiksmų Sirijoje prisidėjo 2015 m. Savaitės pradžioje netoli Latakijos miesto, kur yra rusų karinė bazė, buvo numuštas jos karinis lėktuvas. Incidento metu žuvo 15 karių.
Rusija dėl šio įvykio apkaltino Izraelį, o ne ne savo sąjungininkus – Sirijos režimą. Kaip tikino Rusijos Gynybos ministerija, „Izraelio lėktuvai tyčia „pakišo“ rusų lėktuvą Il-20 ir galiausiai jį numušė Sirijos oro gynybos sistema S-200“.
Tuo metu Izraelis prisipažino sudavęs smūgius Sirijos kariuomenės objektams, tačiau esą iki momento, kai buvo apšaudytas rusų lėktuvas, jo orlaivių ten nebuvo nė kvapo, rašo amerikiečių leidinys „Slate“.
Izraelis pareiškė, kad atsakomybė už numuštą orlaivį tenka Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimui bei Iranui ir „Hezbollah“.
Kaip ten bebūtų, diplomatinis konfliktas greitai nurimo. Po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu, pirmasis pareiškė, kad incidento priežastimi tapo „tragiškų aplinkybių virtinė“.
Tiesa, Sirijos klausimu Rusija ir Izraelis laikosi skirtingų pozicijų. Rusija ir Iranas yra pagrindiniai Sirijos režimo partneriai. Tuo metu Izraelis tyliai kariauja su Irano kontroliuojamomis pajėgomis Sirijoje.
Įprastai Rusija nesikiša į Izraelio vykdomus Irano pajėgų Sirijoje apšaudymus. Maža to, apie juos Maskvai pranešama iš anksto, kad būtų išvengta konflikto ir susidūrimo.
V.Putinas ir B.Netanyahu neseniai surengė ne vieną susitikimą, po kurių Izraelio lyderis pareiškė, jog Rusija pritaria tam, kad Irano kariškiai nesiartintų prie Izraelio sienų. Mainais į tai B.Netanyahu sutiko su B.al-Assado tolesniu vadovavimu Sirijoje.
Pasiekti tai nebus paprasta, nes galutinis susitarimas bus susijęs ir su B.al-Assado išlikimu valdžioje, ką remia Iranas.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, net jei Rusijai nepatinka Izraelio vykdomi antskrydžiai šalia jos karinių bazių Sirijoje, net jei Maskva iš tiesų kaltina Izraelį dėl 15 jos karių žūties, V.Putinas didelio triukšmo dėl to nekels.
Ne pirmas kartas
Tai ne pirmas kartas kai, vardan savo interesų, V.Putinas linkęs numoti ranka į savo karių mirtis. 2015 m. Turkijos naikintuvai F-16 numušė Rusijos naikintuvą. Tuomet tarp šalių kilo diplomatinis konfliktas. Tačiau jis nuėjo užmarštyn kai tik abi šalys pagadino savo santykius su Vakarais. Tuomet Ankarai ir Maskvai neliko kitos išeities – teko atnaujinti bendradarbiavimą. Dabar šalys kalba apie bendrą situacijos Idlibe, Sirijoje sureguliavimą.
Šių metų vasarį įvyko dar vienas incidentas. Tuo metu JAV kartu su sąjungininkais surengė antskrydžius, kurių metu sunaikino B.al-Assado ištikimų pajėgų, kurios esą puolė Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) būstinę, pozicijas. Pastaruosius remia JAV.
Tą kartą pranešta, kad antskrydžių metu žuvo nuo kelių dešimčių iki trijų šimtų Rusijos kareivių. Tačiau Rusija puolė neigti šią informaciją. Visų pirma ji kalbėjo, kad žuvusiųjų skaičius yra žymiai mažesnis. Galiausiai Maskva pareiškė, kad tarp žuvusiųjų nebuvo jos kariuomenei priklausančių karių, tik savanoriai.
Rusija Sirijoje yra patekusi į keblią padėtį. Iš vienos pusės, ji yra pagrindine užsienio šalimi, įsitraukusią į konfliktą. Kita vertus, ji stengiasi laviruoti tarp visų kitų šalių, vienaip ar kitaip dalyvaujančių konflikte, tačiau nesutariančių tarpusavyje.
Dėl to Rusija nėra linkusi duoti atsaką ar bent pasitelkti griežtesnę retoriką net ir tais atvejais, kai yra žudomi jos kariai. Nepriklausomai nuo to, ar tai daroma tyčia, ar atsitiktinai.
