Savo publikacijose J. Milašina yra aprašiusi tokias didelio viso pasaulio susidomėjimo sulaukusius įvykius kaip kad povandeninio laivo „Kursk“ tragediją, Maskvos ir Beslano įkaitų dramas bei Rusijos ir Gruzijos karo 2008-aisiais žiaurumus.
Rusijoje žurnalistė yra ne kartą sulaukusi grasinimų, o 2012 metais į jos gyvybę pasikėsinta – prie namų Maskvoje žurnalistę užpuolė du vyrai ir ji buvo itin žiauriai sumušta. Savo šalyje J.Milašina dažnai lyginama su tragiško kolege žurnaliste Ana Politkovskaja.
Palygino su Šiaurės Korėja
„Rusija niekuomet nesekė žmogaus teisėmis, tik tai deklaravo, nors istorijoje yra buvę ir šviesesnių momentų. Michailo Gorbačiovo laikais buvo žengtas žingsnis pirmyn. Neseniai buvau Berlyne ir aplankiau Berlyno sieną, ten pajutau pasididžiavimą savo šalimi. Boriso Jelcino laikais žodžio laisvė buvo neliečiama. Borisą Nikolajevičių galima kaltinti daug kuo, bet tai, kaip jis vertino žmogaus teises ir reagavo į spaudos kritika, nei vienas politinis lyderis per visą šalies istoriją tai į tai nežiūrėjo“, – diskusijoje „XXI amžiaus disidentai – kam jie priešinasi ir kaip kinta jų gyvenimai“, kurią surengė Europos Parlamento (EP) biuras Lietuvoje kartu su Tarptautiniu žmogaus teisių dokumentinių filmų festivaliu „Nepatogus kinas“, mintimis dalijosi žurnalistė.
Ji pasakojo, kad rengdama reportažus Čečėnijoje ji vis dar sutinka žmonių, kurie gyvena kaip Šiaurės Korėjoje ar gyveno Stalino laikais: „Jūs neįsivaizduojate, koks ten rėžimas, kad net mąstyti laisvai neįmanoma“, – kalbėjo ji ir paminėjo organizacijos „Memorial“ pavyzdį, kuri rūpinosi žmogaus teisių apsauga. Organizacija jau nebedirba, nes paskutinis jos veikla besirūpinęs žmogus buvo areštuotas, jam buvo pakišta narkotikų ir šiuo metu šis žmogus teisiamas.
„Čečėnijoje labai pavojinga, o Rusija tampa vis labiau nuspėjama, kuomet viskas klostosi pagal panašius scenarijus, kai laisvai mąstantys žmonės įkalinami, baudžiami arba priversti išvykti iš Rusijos.
„Šie žmonės daug padarė dėl mano šalies, mums reikia ryžtis žengti žingsnį į savo ateitį. Kad represijos Rusijose stiprėja, tai ne tik valdžia kalta, ar jos jėgos aparatas, kuriam reikia aukų. Kalti ir patys žmonės, kurie nenori prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą. Dėl to, kad žmonės bijo tokių dalykų kaip demokratija ir atsakomybė už savo gyvenimą, tad kol kas mes prarandame laiką“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad tiksi, jog ateityje situacija pasikeis, tačiau dabar jaučiama stagnacija.
Pasaulyje daugėja nelaisvų valstybių
Ekspertai perspėja, kad žmogaus teisių padėtis daugelyje pasaulio valstybių ne tik negerėja, o įvairių tarptautinių organizacijų atliekami tyrimai verčia nerimauti.
„Šiemet pasaulis paminės Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos septyniasdešimtmetį. Šis dokumentas visiems žmonėms suteikia galimybę naudotis plačiomis teisėmis, kurių netekus, žmonės negali gyventi laisvi“, – sakė diskusijoje dalyvavęs EP narys Petras Auštrevičius, kuris šiemet rengia metinę Parlamento ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje.
Anot jo, vis tik jau nutolstama nuo šio dokumento pirminio teksto ir žmogaus teisių padėtis pasaulyje blogėja. „Pasaulyje daugėja nelaisvų valstybių, mažėja arba traukiasi pilietinė visuomenė, valdžios iš laisvų bendrijų bando paimti tam tikras teisės ir primesti savo taisykles“, – akcentavo jis.
Europarlamentaras priminė, kad vien Mianmare neseniai pusantro milijono žmonių buvo priversti palikti savo namus, Afriką niokoja pilietiniai karai ir kariniai konfliktai, į kuriuos įtraukiami net vaikai, nuolatinė įtampa tvyro ir Pietų Amerikoje, kur vietinių indėnų tautos stumiamos iš savo etninių žemių.
P.Auštrevičius priminė, kad Europos Parlamentas, remdamas žmogaus teises visame pasaulyje, nuo 1988-ųjų kasmet teikia sovietų desidento vardo Andrejaus Sacharovo vardo premiją už minties laisvę. Šių metų apdovanojimo ceremonija įvyks gruodžio 10–13 d. Strasbūre rengiamoje plenarinėje sesijoje. Vienas iš aštuonių pretendentų premijai gauti – Rusijoje įkalintas Ukrainos režisierius Olegas Sencovas.
