G. Kirkilas – apie iširusią pirmąją santuoką, meilę žmonai Liudmilai ir pomėgius, puoselėtus iki mirties.

Netikėtai mirusio G. Kirkilo gyvenimo vingiai: atviri žodžiai apie pirmąją santuoką, meilę ir pomėgį, lydėjusį iki pat mirties

Šeštadienio rytą Lietuvą apskriejo liūdna žinia apie buvusio Lietuvos premjero Gedimino Kirkilo mirtį. 72-ejų politiko gyvybė užgeso naktį iš penktadienio į šeštadienį. Į politiką prieš daugiau nei keturis dešimtmečius pasukusio vyro gyvenimas buvo itin spalvingas, bet apie tai G.Kirkilas nebuvo linkęs atvirauti. Tačiau 2006-ųjų liepą dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentei Jurgitai Činkienei politikas papasakojo apie pirmąją savo santuoką, skyrybas, ryšį su vaikais bei tai, kuo jį sužavėjo sutuoktinė Liudmila. „Sunku dabar imti ir sudėlioti jausmus. Kiekvienam, matyt, yra skirta sava laimė. Arba – sava nelaimė“, – lėtai rinkdamas žodžius „Lietuvos rytui“ 2006-ųjų liepą kalbėjo tuometis Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas. Prieš daugiau nei 31-erius metus iširus pirmajai santuokai politikas iki pat mirties puoselėjo santykius su penkiais metais vyresne žmona Liudmila. Jųdviejų santykių pradžia nebuvo tik svaigus romanas. Pora kartu pragyveno daugiau nei tris dešimtmečius. Apie pirmąją savo žmoną, jaunystės laikų mylimąją bendraamžę Raisą, politikas iki šio interviu dienraščiui „Lietuvos ryto“ nebuvo viešai kalbėjęs. Tuomet G.Kirkilas prisipažino – nors praėjo daug metų, prisiminti skyrybas jam skaudu. – Jūsų biografija, regis, perregima it krištolas. Nurodote visas datas – mokslo, studijų, tarnybos kariuomenėje, karjeros. Bet jūsų biografijoje yra vienas baltas puslapis – pirmoji santuoka. Apie pirmąją žmoną Raisą žino net ne visi jūsų bendražygiai,  – taip 2006-aisiais pokalbį su G.Kirkilu pradėjo žurnalistė Jurgita Činkienė. – Apie savo asmeninį gyvenimą itin atvirai kalbėti niekada nebuvau linkęs. Ir ne tik aš – tokia yra visa mūsų šeima. Esame taip išauklėti. Dabartinė žmona Liudmila iš tiesų man yra antroji.

Mokslo ir technologijų srityje dirbančių moterų skaičius Lietuvoje viršija Europos vidurkį, tačiau mūsų visuomenėje vis dar susiduriama su iššūkiais ir stereotipais, kurie atbaido moteris nuo akademinio darbo pasirinkimo.

Žinomos Lietuvos mokslininkės pasidalino patirtimis: ar pasikeis stereotipai?

Mokslo ir technologijų srityje dirbančių moterų skaičius Lietuvoje viršija Europos vidurkį, tačiau mūsų visuomenėje vis dar susiduriama su iššūkiais ir stereotipais, kurie atbaido moteris nuo akademinio kelio pasirinkimo. Kaip pakeisti visuomenės požiūrį ir suteikti moterims daugiau galimybių pasinerti į mokslo pasaulį? Apie tai konferencijoje „Švietimo kodas“ diskutavo pasaulyje pripažinta mokslininkė, informatikė, fizinių mokslų daktarė, profesorė Valentina Dagienė, VU mokslininkė, dėstytoja, 2022 m. pripažinta viena perspektyviausių jaunųjų mokslininkių visame pasaulyje doc. dr. jaun. akad. Ieva Plikusienė ir KTU jaunesnioji tyrėja Aelita Zabulionė. Kintanti situacija „Eurostat“ 2021 m. duomenimis, Lietuvoje tarp dirbančių mokslo ir technologijų srityje buvo net 63 proc. moterų, tačiau anot Ieva Plikusienės, šis skaičius gali neatspindėti dabartinės situacijos, nes ji yra labai kintanti. „Aš manau, kad Lietuvoje situacija yra palyginti nebloga – mes tikrai turime didelį kiekį mokslininkių, tyrėjų ir inžinierių. Jų taip pat vis daugėja įvairiose lyderiaujančiose akademinėse pozicijose, pavyzdžiui, profesorių moterų skaičius pastaruoju metu labai augo. Tačiau situacija yra labai dinamiška ir nuo 2017 metų būtent STEM [gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos] srityse buvo įdarbinta maždaug dvigubai mažiau moterų nei vyrų. Turbūt tai galima susieti su tuo, kad moterys sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą, todėl jos renkasi pozicijas, kurios yra mažiau apmokamos ir nekandidatuoja į tokias pozicijas, nepaisant to, kad galbūt turi pakankamas kompetencijas“, – susiklosčiusią situaciją aiškino I. Plikusienė. Įtakos turi lyčių stereotipai Mokslininkės pabrėžė, kad didelę įtaką profesijos pasirinkimui turi visuomenėje nusistovėję stereotipai, todėl itin svarbu juos griauti. „Kol mes stebimės, kad moteris yra moksle, kad moteris yra inžinierė, tol mes formuojame patys tą naratyvą, kad kažkas su ta moterimi yra negerai“, – aiškino A. Zabulionė.

NEPRALEISK
Daugiau

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.