Tai pirmasis NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasiūlymo „keturi po trisdešimt“ veikimo patikrinimas.
„Aljanso narės yra įsipareigojusios turėti 30 mechanizuotųjų batalionų, 30 oro eskadrilių, 30 kovos laivų, kurie yra pasirengę reaguoti per 30 dienų ar mažiau“, – pasakojo J.Stoltenbergas.
Tiesa, pratybos Norvegijoje šiuo mastu netgi viršija Aljanso vadovo planus. Į Norvegiją atvyko apie 50 tūkst. karių, 10 tūkst. mašinų, 250 lėktuvų ir 60 laivų.
Nors oficialiai skelbiama, jog pratybų tikslas yra parodyti, kad Aljansas gali apsiginti nuo bet kokio priešininko, o ne konkrečios šalies, akivaizdu, dėl kokios grėsmės yra organizuojamos šios gynybinės pratybos.
Dar praėjusį mėnesį Rusija surengė pratybas „Vostok 2018“, kuriose, kaip skelbiama, kad dalyvavo 300 tūkst. karių.
Prie 29 Aljanso narių pratybose prisijungs ir Švedijos bei Suomijos karinės pajėgos. Jų atstovai tvirtina, kad, kilus rimtam konfliktui, jis greitai gali persimesti ir į Arkties regioną, kur Rusija stiprina pajėgas Kolos pusiasalyje.
Tačiau „Trident Juncture“ tikslas – ne vien atgrasyti Rusiją. Aktyvūs kariniai veiksmai truks iki lapkričio 7-osios, o tai reiškia, kad kariai treniruosis norvegiškos žiemos sąlygomis.
Tai bus tikras iššūkis JAV kariams, kurie yra įpratę kovoti Irako ir Afganistano dykumose.
Antai pakeliui į Norvegiją amerikiečių lėktuvnešis „USS Harry S.Truman“ pirmą kartą po beveik 30 metų plaukė už poliarinio rato ribų.
Ir nors pratybos Norvegijoje vyks per tūkstantį kilometrų nuo Rusijos sienos, Kremlius vis tiek pareiškė pasipiktinimą dėl tokių NATO veiksmų.
„NATO šalys didina karių skaičių šalia Rusijos sienų, tad nesaugūs Aljanso narių veiksmai gali tiktai padidinti įtampą regione“, – tvirtino Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Kaip pasirodys NATO pajėgos pratybose ir su kokiomis problemomis galime susidurti, paaiškės vėliau, tačiau dabar aišku viena – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stebės kiekvieną Aljanso judesį per pratybas.
