Gruodžio 13 dieną paskelbtame tyrime pavadinimu „Nuolatinis atgrasymas: JAV kariuomenės buvimo Vidurio ir Rytų Europoje tobulinimas“, buvęs NATO pajėgų vyriausiasis vadas ir oro pajėgų generolas Philipas Breedlove'as ir buvęs generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbowas siūlo naują Aljanso pajėgų dislokavimo šiame regione sistema.
Anot jų, geriausiai Rusiją atgrasyti būtų galima tik naudojant nuolatinius ir rotaciniu pagrindu keičiamus būrius regione.
P.Breedlove'as ir A.Vershbowas įspėja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori sugriauti saugumo situaciją, kuri ramybę Europoje užtikrino nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Jie atkreipia dėmesį į tebesitęsiančią Rusijos invaziją į Gruziją ir Ukrainą, karinės technikos dislokavimą Kaliningrado srityje ir hibridinį karą, kurio metu skleidžiant dezinformaciją yra destabilizuojama situacija Vakaruose.
Pentagonas taip pat ruošiasi „didžiųjų galių kovos“ sugrįžimui ir koreguoja savo veiklą, kad būtų pasiruošę potencialiam konfliktui su Rusija ar Kinija.
Straipsnio autoriai tvirtina, kad JAV ir NATO narės po 2014 metų pradėjo kovoti su Rusijos provokacijomis. Jungtinių Valstijų kariuomenė Europoje yra dislokavus motorizuotą pėstininkų brigadą, kuri yra rotuojama kas 9 mėnesius. Amerikiečiai taip pat yra pasiruošę kilus krizei atsiųsti antrą komandą.
Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra dislokuotos tarptautinės karių grupuotės. Tai yra skirta parodyti Rusijai, kad bet kokia agresija bus sutikta su bendru NATO šalių pasipriešinimu.
Tačiau P.Breedlove'as ir A.Vershbowas tvirtina, kad šie kariniai daliniai neturi aiškaus, išsamaus ir koordinuoto veiksmų plano. Regione trūksta stebėjimo bei žvalgybos sistemų, oro ir raketų gynybos sistemų ir didelio nuotolio artilerijos. O tai Baltijos šalyse dislokuotas Aljanso pajėgas padaro labai pažeidžiamas.
„Ryžtinga Rusijos ataka, ypač jeigu būtų vykdoma greitai, regione dislokuotas NATO pajėgas galėtų nugalėti per tokį trumpą laiko tarpą, kad net nespėtų atvykti pagalba“, – rašoma tyrime.
Greita Rusijos ataka galėtų suskaldyti Aljansą ir paralyžiuotų sprendimų priėmimo procesą.
Dauguma P.Breedlove'o ir A.Vershbowo išsakytų pasiūlymų sustiprintų JAV pajėgų buvimą Lenkijoje, kuri yra esminis taškas siekiant apginti Baltijos šalis. Ekspertai siūlo JAV pajėgas Lenkijoje dislokuoti nuolatos.
Tokiu atveju mažas kontrolės centras Poznanėje taptų JAV pajėgų štabu iš kurio būtų kontroliuojami kariuomenės pajėgų veiksmai. Tokiu atveju būtų galima žymiai greičiau sureaguoti į Baltijos šalyse kilusį konfliktą.
Šalia to reikėtų prailginti ir atnaujinti Povidzės karinio oro uosto kilimo ir leidimosi taką, iki 2023 metų sukurti infrastruktūrinius pastatus, kuriuose būtų laikoma kuras, amunicija ir gyventų kariai. Straipsnyje tvirtinama, kad JAV karinio jūrų laivynų pajėgos turėtų nuolatos dislokuoti eskadrinius minininkus Baltijos jūroje ir įkurti mažą bazę Gdynėje, kad būtų lengviau ginti jūrines sienas.
Tačiau P.Breedlove'as ir A.Vershbowas pastebi, kad ne vienintelei JAV turėtų rūpėti regiono saugumas. Lenkijos pasiūlymas sumokėti 2 mlrd. JAV dolerių (1,75 mlrd. eurų) už nuolatinės JAV karinės bazės šioje šalyje įsteigimą yra gera pradžia, tačiau saugumo užtikrinimui reikėtų skirti žymiai daugiau pinigų.
NATO reikėtų labiau apibrėžtų planų, kaip būtų reaguojama aktyvavus 5-ąjį Aljanso sutarties straipsnį. P.Breedlove'as ir A.Vershbowas pabrėžia, kad pajėgų padidinimas ar naujo štabo įkūrimas nepažeistų NATO nesiplėtimo į Rytus sutarties. Prie Rusijos sienos nebūtų dislokuojama divizija, tik žymiai palengvinamas gynybos keliais, jeigu grėsmė pati ateitų iš Rytų.
Parengta pagal „Military Times“.
