„Ne, tai nėra vienas iš svarstytinų dalykų“, – pareiškė D.Trumpas, paklaustas, ar iš Pietų Korėjos galėtų būti išvesti dalis amerikiečių karių, kurių šiuo metu ten laikoma 28 500.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus per susitikimą Baltuosiuose rūmuose su vienu aukštos rango Kinijos pareigūnu, prezidentas pabrėžė, kad neatskleis savo kozirių, kuriais galėtų pasinaudoti per kitą savaitę Hanojuje numatytą viršūnių susitikimą.
Primygtinai klaustas, ką galėtų pasiūlyti derybų metu, D.Trumpas atkirto: „Viskas yra svarstytina.“
Jis vėl gyrė užmegztus asmeninius santykius su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu, su kuriuo pernai birželį buvo susitikęs Singapūre. Tai buvo pirmas per visą istoriją toks abiejų konfrontuojančių šalių vadovų susitikimas.
JAV lyderis spaudžiamas per dvi dienas truksiančias antrąsias derybas pasiekti konkretesnių rezultatų Korėjos pusiasalio denuklearizacijos klausimu.
Prezidentu tapęs verslininkas jau ilgą laiką galvoja apie JAV karių išvedimą iš sąjungininkų šalių ir teigia, kad Amerika skiria pernelyg daug lėšų valstybėms, kurios neretai būna jos varžovės prekybos srityje.
Spėliones, kad derybų objektu gali tapti amerikiečių pajėgos, paskatino faktas, jog Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja niekaip negali susitarti, kiek Seulas turėtų mokėti Vašingtonui už apsaugą, D.Trumpo administracijai ketinant padidinti kainą.
Šiaurės Korėja formaliai taip ir neužbaigė 1950–1953 metų karo su savo pietine kaimyne. Pastaruoju metu Pchenjanas ir Seulas oficialiai dėjo pastangas, kad būtų pasirašyta taikos sutartis.
Kaip bebūtų, bet kokiems mėginimams išvesti JAV kontingentą griežtai prieštarautų JAV Kongresas ir Japonija, kurios konservatyvioji vyriausybė labai atsargiai vertina Pchenjano ketinimus.
Sprendimui grąžinti namo amerikiečių kariškius nepritartų ir Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas – kitaip negu kai kurie jo pirmtakai, taip pat priklausę centro dešiniajai stovyklai.
