Tirpstantys ledynai kelia ir kitą grėsmę, apie kurią nesusimąstoma

Tirpstantys ledynai sukėlė Norvegijai dar vieną galvos skausmą. Šalis nerimauja, kad ištirpusiose vandenyse vis aktyviau plaukioja ne tik Rusijos, bet ir Kinijos laivai.

 Ištirpusiose vandenyse vis aktyviau plaukioja ne tik Rusijos, bet ir Kinijos laivai.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Ištirpusiose vandenyse vis aktyviau plaukioja ne tik Rusijos, bet ir Kinijos laivai.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Ištirpusiose vandenyse vis aktyviau plaukioja ne tik Rusijos, bet ir Kinijos laivai.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Ištirpusiose vandenyse vis aktyviau plaukioja ne tik Rusijos, bet ir Kinijos laivai.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Ištirpusiose vandenyse vis aktyviau plaukioja ne tik Rusijos, bet ir Kinijos laivai.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Ištirpusiose vandenyse vis aktyviau plaukioja ne tik Rusijos, bet ir Kinijos laivai.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2019-05-25 10:39

Kinijos ir Rusijos laivų vis dažnesnis buvimas Arktyje nerimą kelia ir Pentagonui, rašo Norvegijos leidinys VG.

Komercinė laivyba Arktyje vis aktyvesnė dėl čia tirpstančių ledynų. Kartu su augančiais Kinijos ekonominiais užmojais atsiranda ir kontrolės būtinybė.

Pentagonas šio mėnesio pradžioje savo ataskaitoje Kongresui teigė, kad Kinija nuleido į vandenį antrą ledlaužį, kuris gali laužyti net pusantro metro storio ledą. Pentagonas taip pat tvirtino, kad Arkties šalys susirūpinusios dėl Kinijos aktyvumo šiame regione.

Arktis – taip pat yra regionas, kuriame plėtojamas Rusijos ir Kinijos ekonominis bendradarbiavimas.

Saugumas Arktyje tapo taip pat viena pagrindinių temų JAV Karinio jūrų laivyno koledžo surengtoje konferencijoje Bergene šių metų balandį.

„Manau, kad jie nori tiesti poliarinį Šilko kelią“, – tuomet tikino Jamesas Foggo, vadovaujantis NATO pajėgoms Neapolyje.

Tiesa, jis pabrėžė, kad Kinija turi tam teisę. Maža to, J.Foggo tvirtino, kad nemato grėsmės Rusijos ir Kinijos aktyvume Arktyje.

„Tai yra regionas, kuriame laisvai gali plaukioti laivai“, – tvirtino J.Foggo.

Jis tikino matęs savo akimis, kad Arktyje ledynai tirpsta ir tai turės neigiamų pasekmių.

„Egzistuoja baimė, kad kai kurios šalys pretenduos į atskiras Arkties dalis. Tačiau noriu pabrėžti, kad Arktis nepriklauso niekam. Tai yra tarptautiniai vandenys išskyrus tas pakrančių teritorijas, kurios priklauso prie Arkties esančioms šalims“, – teigė J.Foggo.

Jis tvirtino, kad Jūrų teisių konvencija numato laisvą judėjimą tarptautinėse vandenyse.

Čia pat jis pastebėjo, kad pastaruosius kelerius metus pastebimas Rusijos suaktyvėjimas Arktyje.

„Vėl atidarytos Rusijos bazės, kurios mena dar Šaltojo karo laikus. Jų yra maždaug septynios. Rusija gina savo interesus ir kol tai netrukdo kitoms šalims tarptautiniuose vandenyse, tai nėra problema. Tačiau mes tai stebime“, – teigė J.Foggo.

Trečio rango kapitonas ir Norvegijos karinio jūrų laivyno akademijos tyrėjas Toras Ivaras Strømmenas pastebėjo, kad Arktyje vis aktyvesnė ir Kinija.

„Kinijos ladlaužio įgula 2018 m. ataskaitoje teigė, kad jų pagrindine užduotimi buvo sudaryti vandenų, tinkamų povandeninėms operacijoms, žemėlapį“, – tvirtino T.I.Strømmenas.

Pasak jo, šiuo metu Kinijos turimos povandeninių laivų flotilė yra sena, maža ir turi galybę trukumų.

„Tačiau mes matome, kad jie nori tai pakeisti ir flotilę išplėsti“, – sakė norvegas.

Iki šiol Kinijos povandeniniai laivai Arktyje nebuvo pastebėti, tačiau pasak jo, praeis ne daugiau nei 10-15 metų ir Kinijos atominiai povandeniniai laivai jau plaukios Arkties regione.

Dar vienu Kinijos aktyvumo Arktyje pavyzdžiu laiko Grenlandiją.

„Maždaug penktadalis Grenlandijoje gyvenančių žmonių yra kinai. Be abejo, kalba pirmiausia eina apie žmones, dirbančius kalnakasybos srityje. Jie pavaldūs vietos valdžiai, todėl Kopenhaga neturi jokios didesnės įtakos Kinijos veiklai Grenlandijoje“, – tvirtino T.I.Strømmenas.

Maža to, Kinija Grenlandijoje nori pastatyti bazę ir uostą.

Ne paskutinėje vietoje ir Kinijos bei Rusijos bendradarbiavimas Arktyje. Mat jau dabar Rusija leidžia Kinijai naudoti Arktyje esančias jos šachtas, infrastruktūrą.

„Tai suteikia Kinijai žaliavų šaltinius ne tik sausumoje, bet ir jūroje. JAV negalės jų užblokuoti jei su Kinija kiltų ginkluotas konfliktas“, – įsitikinęs T.I.Strømmenas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.