Rusijos keliama grėsmė privertė suklusti: švedai sugrįžta į Šaltojo karo tvirtovę

Švedijos laivyno būstinė yra perkeliama į didžiulę požeminę Šaltojo karo tvirtovę, skirtą atlaikyti branduolinę ataką. Ekspertai tai laiko atgrasymo žingsniu prieš vis didėjančią Rusijos karinę galią.

Iš Muskio bazės laivynui bus galima vadovauti net ir po stipriausios atakos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Iš Muskio bazės laivynui bus galima vadovauti net ir po stipriausios atakos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Iš Muskio bazės laivynui bus galima vadovauti net ir po stipriausios atakos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Iš Muskio bazės laivynui bus galima vadovauti net ir po stipriausios atakos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Iš Muskio bazės laivynui bus galima vadovauti net ir po stipriausios atakos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Iš Muskio bazės laivynui bus galima vadovauti net ir po stipriausios atakos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Iš Muskio bazės laivynui bus galima vadovauti net ir po stipriausios atakos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Iš Muskio bazės laivynui bus galima vadovauti net ir po stipriausios atakos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Iš Muskio bazės laivynui bus galima vadovauti net ir po stipriausios atakos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Iš Muskio bazės laivynui bus galima vadovauti net ir po stipriausios atakos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Iš Muskio bazės laivynui bus galima vadovauti net ir po stipriausios atakos.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Iš Muskio bazės laivynui bus galima vadovauti net ir po stipriausios atakos.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Iš Muskio bazės laivynui bus galima vadovauti net ir po stipriausios atakos.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Iš Muskio bazės laivynui bus galima vadovauti net ir po stipriausios atakos.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Iš Muskio bazės laivynui bus galima vadovauti net ir po stipriausios atakos.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Iš Muskio bazės laivynui bus galima vadovauti net ir po stipriausios atakos.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Oct 6, 2019, 12:17 PM

Po 25 metų pertraukos Švedijos laivynas ir vėl bus kontroliuojamas iš po milijardų tonų granito sluoksnio, kurį šalis prieš 50 metų pastatė bijodama grėsmės iš Maskvos.

Didžiausio slaptumo laivyno bazė įrengta 40 km nuo Stokholmo esančioje Muskio saloje.

Karinė bazė buvo baigta rengti 1969-aisiais. Čia daugybė povandeninių dokų, kuriuose gali būti laikomi kariniai laivai, dešimtys kilometrų požeminių tunelių, laivyno vadovybės biurai ir ligoninė.

Švedijos karinio jūrų laivyno atstovai tvirtino, kad sugrįžimas į šią bazę jiems suteiks didesnę manevringumo laisvę.

„Šis ėjimas buvo padarytas atlikus skaičiavimus, kad rusai gali panaudoti itin stiprius ginklus, kurių ataką atlaikytų tik Muskio karinė bazė“, – teigė Švedijos gynybos tyrimų agentūros analitikas Niklas Granholmas.

Švedijos kariuomenės sausumos ir oro pajėgų bazės iš sostinės Stokholmo taip pat bus perkeltos į skirtingas gerai įtvirtintas vietoves. Tokiu geografiniu išsisklaidymu norima sumažinti šalies kariuomenės pažeidžiamumą per atakas, tačiau laivyno perkėlimas yra reikšmingiausias žingsnis.

Tai šalyje atgaivino Šaltojo karo prisiminimus. Ypač po to, kai Rusija per pratybas Barenco jūroje praėjusią savaitę sugalvojo išsilaipinti Norvegijai priklausančioje Svalbardo saloje.

„Muskio karinė bazė yra unikali iš savo įtvirtinimų perspektyvos. Požeminiai bazės tuneliai ir saugyklos yra Stokholmo senamiesčio dydžio“, – tvirtino Švedijos laivyno atstovė žiniasklaidai Rebecca Landberg.

Švedijos laivyno atstovai teigia, kad net ir po užpuolimo bazė išliktų atspari ir galėtų veikti.

„Ginkluotosioms pajėgoms reikia pritaikyti savo veikimą prie blogėjančios išorinės aplinkos keliamų iššūkių“, – kalbėjo R.Landberg.

Švedija, kaip ir dauguma Europos valstybių, po Šaltojo karo drastiškai sumažino išlaidas gynybos sričiai. Nuo 2,5 proc. BVP 1990-aisiais tai nukrito iki vos 1 proc. 2010-aisiais.

Karinė įranga buvo išmesta kaip nereikalinga, o bazės uždarinėjamos. Muskio saloje esanti laivų statykla buvo parduota vokiečių inžinerijos kompanijai „Thyssen Krupp“.

Tačiau viskas pasikeitė po Krymo aneksijos 2014-aisiais. Švedijos karinės įrangos gamintojas „Saab“ tų metų birželį perpirko vokiečių įmonę ir pradėjo karinės technikos atnaujinimo darbus.

Po kelių mėnesių Švedijoje kilo panika, kai šalies teritoriniuose vandenyse buvo pastebėtas rusų branduolinis povandeninis laivas. Tai paskatino visuomenę labiau palaikyti narystės NATO klausimą, o valdžia pradėjo palaipsniui didinti karinį biudžetą.

Į kiekvieno švedo namus praėjusiais metais taip pat buvo išnešioti lankstinukai su informacija, ką daryti branduolinės atakos atveju.

O Muskio karinei bazei iki normalaus veikimo prireiks dar bent poros metų atnaujinimo darbų, tačiau Švedija jau bus visiškai pasiruošusi galimai atakai.

Parengta pagal „The Guardian“ inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.